Nabi menolak pengakuan Ma'iz hingga empat kali, lalu memastikan ia tidak gila dan sudah menikah sebelum memerintahkan rajam

Imam Muslim : 3202

و حَدَّثَنِي عَبْدُ الْمَلِكِ بْنُ شُعَيْبِ بْنِ اللَّيْثِ بْنِ سَعْدٍ حَدَّثَنِي أَبِي عَنْ جَدِّي قَالَ حَدَّثَنِي عُقَيْلٌ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ عَنْ أَبِي سَلَمَةَ بْنِ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ عَوْفٍ وَسَعِيدِ بْنِ الْمُسَيَّبِ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ أَنَّهُ قَالَ أَتَى رَجُلٌ مِنْ الْمُسْلِمِينَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَهُوَ فِي الْمَسْجِدِ فَنَادَاهُ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِنِّي زَنَيْتُ فَأَعْرَضَ عَنْهُ فَتَنَحَّى تِلْقَاءَ وَجْهِهِ فَقَالَ لَهُ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِنِّي زَنَيْتُ فَأَعْرَضَ عَنْهُ حَتَّى ثَنَى ذَلِكَ عَلَيْهِ أَرْبَعَ مَرَّاتٍ فَلَمَّا شَهِدَ عَلَى نَفْسِهِ أَرْبَعَ شَهَادَاتٍ دَعَاهُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ أَبِكَ جُنُونٌ قَالَ لَا قَالَ فَهَلْ أَحْصَنْتَ قَالَ نَعَمْ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ اذْهَبُوا بِهِ فَارْجُمُوهُ قَالَ ابْنُ شِهَابٍ فَأَخْبَرَنِي مَنْ سَمِعَ جَابِرَ بْنَ عَبْدِ اللَّهِ يَقُولُا فَكُنْتُ فِيمَنْ رَجَمَهُ فَرَجَمْنَاهُ بِالْمُصَلَّى فَلَمَّا أَذْلَقَتْهُ الْحِجَارَةُ هَرَبَ فَأَدْرَكْنَاهُ بِالْحَرَّةِ فَرَجَمْنَاهُ وَرَوَاهُ اللَّيْثُ أَيْضًا عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ خَالِدِ بْنِ مُسَافِرٍ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ بِهَذَا الْإِسْنَادِ مِثْلَهُ و حَدَّثَنِيهِ عَبْدُ اللَّهِ بْنُ عَبْدِ الرَّحْمَنِ الدَّارِمِيُّ حَدَّثَنَا أَبُو الْيَمَانِ أَخْبَرَنَا شُعَيْبٌ عَنْ الزُّهْرِيِّ بِهَذَا الْإِسْنَادِ أَيْضًا وَفِي حَدِيثِهِمَا جَمِيعًا قَالَ ابْنُ شِهَابٍ أَخْبَرَنِي مَنْ سَمِعَ جَابِرَ بْنَ عَبْدِ اللَّهِ كَمَا ذَكَرَ عُقَيْلٌ و حَدَّثَنِي أَبُو الطَّاهِرِ وَحَرْمَلَةُ بْنُ يَحْيَى قَالَا أَخْبَرَنَا ابْنُ وَهْبٍ أَخْبَرَنِي يُونُسُ ح و حَدَّثَنَا إِسْحَقُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ أَخْبَرَنَا عَبْدُ الرَّزَّاقِ أَخْبَرَنَا مَعْمَرٌ وَابْنُ جُرَيْجٍ كُلُّهُمْ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ أَبِي سَلَمَةَ عَنْ جَابِرِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ نَحْوَ رِوَايَةِ عُقَيْلٍ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ سَعِيدٍ وَأَبِي سَلَمَةَ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ

Man [Abdul Malik bin Syu'aib bin Laits bin Sa'd] man [mano tėvui] pasakojo iš [mano senelio], kad jis sakė; jis man ['Uqail] papasakojo iš [Ibn Shihab], iš [Abu Salamah bin Abdurrahman bin 'Auf] ir [Sa'id bin Musayyab] iš [Abu Hurairah], kad jis sakė: „Musulmonas atėjo pas Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam, kol šis buvo mečetėje. Vyras tarė: „O Alacho Pasiuntiny, aš svetimavau!“ Bet jis nusisuko, tada vyras pasisuko, atsisuko į jį ir tarė: „O Alacho Pasiuntiny, aš svetimavau!“ Jis vis sukiodavo veidą į kitą pusę, kol tai pasikartojo keturis kartus. Kai vyras keturis kartus prisipažino, kad svetimavo, Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam paklausė: „Ar tu išprotėjai?“ Vyras atsakė: „Ne“. Jis vėl jo paklausė: „Ar esate vedęs?“ Jis atsakė: „Taip“. Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) tarė bendražygiams: „Atveskite šį vyrą ir užmėtykite jį akmenimis.“ [Ibn Shihab] pasakė: „Man tai papasakojo [kažkas], kuris girdėjo [Jabirą bin Abdullahą] sakant: „Aš buvau tarp tų, kurie jį užmėtė akmenimis, ir mes užmėtėme jį akmenimis netoli maldos kambario. Kai akmenys užkrito ant jo, jis bandė pabėgti, tada radome jį po saulės kaitra ir vėl užmėtėme akmenimis.“ Ir tai taip pat papasakojo [Laithas] iš [Abdur-Rahmano bin Khalido bin Musafiro] iš [Ibn Shihabo] su tokia isnada.“ Ir man pasakė, kad [Abdullah bin Abdurrahmanas Ad Darimi] mums pasakė, kad [Abu Al Yamanas] mums pasakė [Syua'ib] iš [Az Zuhri] taip pat su šia isnada, o antrame hadise [Ibn Shihabas] pasakė: papasakojo tai žmonėms, kurie girdėjo [Džabirą bin Abdullah] minint „Ukailo“. Ir man [Abu At Thahiro], ir [Harmalos bin Jahjos] buvo pasakyta; mums pasakė [Ibn Vahbo] man pasakė [Junuso]. Kitaip tariant, mums pasakė [Išak bin Ibrahimas], mums pasakė [Abdurrazakas], mums pasakė [Ma'maras] ir [Ibn Juraidžas] viską nuo [Az Zuhri], nuo [Abu salamos], nuo [Džabiro bin Abdullah], nuo Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam), kaip pranešama „Ukailas iš Az Zuhri iš Sa'ido ir Abu Salama iš Abu Hurairah“.