Anak yang dibunuh Nabi Khidr 'alaihi salam telah ditetapkan menjadi kafir, bila ia hidup pasti akan menganiaya kedua orang tuanya

Imam Bukhari : 4358

حَدَّثَنِي قُتَيْبَةُ بْنُ سَعِيدٍ قَالَ حَدَّثَنِي سُفْيَانُ بْنُ عُيَيْنَةَ عَنْ عَمْرِو بْنِ دِينَارٍ عَنْ سَعِيدِ بْنِ جُبَيْرٍ قَالَ قُلْتُ لِابْنِ عَبَّاسٍإِنَّ نَوْفًا الْبَكَالِيَّ يَزْعُمُ أَنَّ مُوسَى بَنِي إِسْرَائِيلَ لَيْسَ بِمُوسَى الْخَضِرِ فَقَالَ كَذَبَ عَدُوُّ اللَّهِ حَدَّثَنَا أُبَيُّ بْنُ كَعْبٍعَنْ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ قَامَ مُوسَى خَطِيبًا فِي بَنِي إِسْرَائِيلَ فَقِيلَ لَهُ أَيُّ النَّاسِ أَعْلَمُ قَالَ أَنَا فَعَتَبَ اللَّهُ عَلَيْهِ إِذْ لَمْ يَرُدَّ الْعِلْمَ إِلَيْهِ وَأَوْحَى إِلَيْهِ بَلَى عَبْدٌ مِنْ عِبَادِي بِمَجْمَعِ الْبَحْرَيْنِ هُوَ أَعْلَمُ مِنْكَ قَالَ أَيْ رَبِّ كَيْفَ السَّبِيلُ إِلَيْهِ قَالَ تَأْخُذُ حُوتًا فِي مِكْتَلٍ فَحَيْثُمَا فَقَدْتَ الْحُوتَ فَاتَّبِعْهُ قَالَ فَخَرَجَ مُوسَى وَمَعَهُ فَتَاهُ يُوشَعُ بْنُ نُونٍ وَمَعَهُمَا الْحُوتُ حَتَّى انْتَهَيَا إِلَى الصَّخْرَةِ فَنَزَلَا عِنْدَهَا قَالَ فَوَضَعَ مُوسَى رَأْسَهُ فَنَامَ قَالَ سُفْيَانُ وَفِي حَدِيثِ غَيْرِ عَمْرٍو قَالَ وَفِي أَصْلِ الصَّخْرَةِ عَيْنٌ يُقَالُ لَهَا الْحَيَاةُ لَا يُصِيبُ مِنْ مَائِهَا شَيْءٌ إِلَّا حَيِيَ فَأَصَابَ الْحُوتَ مِنْ مَاءِ تِلْكَ الْعَيْنِ قَالَ فَتَحَرَّكَ وَانْسَلَّ مِنْ الْمِكْتَلِ فَدَخَلَ الْبَحْرَ فَلَمَّا اسْتَيْقَظَ مُوسَى قَالَ{ لِفَتَاهُ آتِنَا غَدَاءَنَا }الْآيَةَ قَالَ وَلَمْ يَجِدْ النَّصَبَ حَتَّى جَاوَزَ مَا أُمِرَ بِهِ قَالَ لَهُ فَتَاهُ يُوشَعُ بْنُ نُونٍ{ أَرَأَيْتَ إِذْ أَوَيْنَا إِلَى الصَّخْرَةِ فَإِنِّي نَسِيتُ الْحُوتَ }الْآيَةَ قَالَ فَرَجَعَا يَقُصَّانِ فِي آثَارِهِمَا فَوَجَدَا فِي الْبَحْرِ كَالطَّاقِ مَمَرَّ الْحُوتِ فَكَانَ لِفَتَاهُ عَجَبًا وَلِلْحُوتِ سَرَبًا قَالَ فَلَمَّا انْتَهَيَا إِلَى الصَّخْرَةِ إِذْ هُمَا بِرَجُلٍ مُسَجًّى بِثَوْبٍ فَسَلَّمَ عَلَيْهِ مُوسَى قَالَ وَأَنَّى بِأَرْضِكَ السَّلَامُ فَقَالَ أَنَا مُوسَى قَالَ مُوسَى بَنِي إِسْرَائِيلَ قَالَ نَعَمْ قَالَ هَلْ أَتَّبِعُكَ عَلَى أَنْ تُعَلِّمَنِي مِمَّا عُلِّمْتَ رَشَدًا قَالَ لَهُ الْخَضِرُ يَا مُوسَى إِنَّكَ عَلَى عِلْمٍ مِنْ عِلْمِ اللَّهِ عَلَّمَكَهُ اللَّهُ لَا أَعْلَمُهُ وَأَنَا عَلَى عِلْمٍ مِنْ عِلْمِ اللَّهِ عَلَّمَنِيهِ اللَّهُ لَا تَعْلَمُهُ قَالَ بَلْ أَتَّبِعُكَ قَالَ{ فَإِنْ اتَّبَعْتَنِي فَلَا تَسْأَلْنِي عَنْ شَيْءٍ حَتَّى أُحْدِثَ لَكَ مِنْهُ ذِكْرًا }فَانْطَلَقَا يَمْشِيَانِ عَلَى السَّاحِلِ فَمَرَّتْ بِهِمْ سَفِينَةٌ فَعُرِفَ الْخَضِرُ فَحَمَلُوهُمْ فِي سَفِينَتِهِمْ بِغَيْرِ نَوْلٍ يَقُولُ بِغَيْرِ أَجْرٍ فَرَكِبَا السَّفِينَةَ قَالَ وَوَقَعَ عُصْفُورٌ عَلَى حَرْفِ السَّفِينَةِ فَغَمَسَ مِنْقَارَهُ فِي الْبَحْرِ فَقَالَ الْخَضِرُ لِمُوسَى مَا عِلْمُكَ وَعِلْمِي وَعِلْمُ الْخَلَائِقِ فِي عِلْمِ اللَّهِ إِلَّا مِقْدَارُ مَا غَمَسَ هَذَا الْعُصْفُورُ مِنْقَارَهُ قَالَ فَلَمْ يَفْجَأْ مُوسَى إِذْ عَمَدَ الْخَضِرُ إِلَى قَدُومٍ فَخَرَقَ السَّفِينَةَ فَقَالَ لَهُ مُوسَى قَوْمٌ حَمَلُونَا بِغَيْرِ نَوْلٍ عَمَدْتَ إِلَى سَفِينَتِهِمْ فَخَرَقْتَهَا{ لِتُغْرِقَ أَهْلَهَا لَقَدْ جِئْتَ }الْآيَةَ فَانْطَلَقَا إِذَا هُمَا بِغُلَامٍ يَلْعَبُ مَعَ الْغِلْمَانِ فَأَخَذَ الْخَضِرُ بِرَأْسِهِ فَقَطَعَهُ قَالَ لَهُ مُوسَى{ أَقَتَلْتَ نَفْسًا زَكِيَّةً بِغَيْرِ نَفْسٍ لَقَدْ جِئْتَ شَيْئًا نُكْرًا قَالَ أَلَمْ أَقُلْ لَكَ إِنَّكَ لَنْ تَسْتَطِيعَ مَعِي صَبْرًا إِلَى قَوْلِهِ فَأَبَوْا أَنْ يُضَيِّفُوهُمَا فَوَجَدَا فِيهَا جِدَارًا يُرِيدُ أَنْ يَنْقَضَّ }فَقَالَ بِيَدِهِ هَكَذَا فَأَقَامَهُ فَقَالَ لَهُ مُوسَى إِنَّا دَخَلْنَا هَذِهِ الْقَرْيَةَ فَلَمْ يُضَيِّفُونَا وَلَمْ يُطْعِمُونَا{ لَوْ شِئْتَ لَاتَّخَذْتَ عَلَيْهِ أَجْرًا قَالَ هَذَا فِرَاقُ بَيْنِي وَبَيْنِكَ سَأُنَبِّئُكَ بِتَأْوِيلِ مَا لَمْ تَسْتَطِعْ عَلَيْهِ صَبْرًا }فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَدِدْنَا أَنَّ مُوسَى صَبَرَ حَتَّى يُقَصَّ عَلَيْنَا مِنْ أَمْرِهِمَا قَالَ وَكَانَ ابْنُ عَبَّاسٍ يَقْرَأُ وَكَانَ أَمَامَهُمْ مَلِكٌ يَأْخُذُ كُلَّ سَفِينَةٍ صَالِحَةٍ غَصْبًا وَأَمَّا الْغُلَامُ فَكَانَ كَافِرًا

Pasakęs man [Qutaibah bin Sa'id], jis tarė: „Man [Sufyan bin 'Uyainah] iš ['Amru bin Dinaro] iš [Sa'id bin Jubair] pasakė: „Aš pasakiau [Ibnu Abbasui], kad Nauf Al Bikali sakė, jog Musa 'Alaihis Salam, kuris buvo tarp Izraelio bani, nebuvo Musa, kuris lydėjo pranašą Khidhirą“. Ibn Abbas tarė: „Meluoji, Alacho priešas.“ Mums [Ubay bin Ka'ab] buvo pasakyta iš pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam: „Kartą pranašas Musa 'Alaihis Salam atsistojo pasakyti kalbos Izraelio baniams“. Po to kažkas jo paklausė: „O Musa, kas yra daugiausiai žinantis žmogus šioje žemėje?“ Pranašas Musa atsakė: „Aš esu daugiausiai žinantis žmogus šioje žemėje“. Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam pasakė: Todėl Alachas smarkiai kritikavo Musą 'Alaihi Salamą, nes jis nesuprato, kad įgytos žinios buvo Dievo dovana. Tada Alachas apreiškė Mozei: „O Musa, iš tiesų yra mano tarnas, kuris turi daugiau žinių ir yra protingesnis už tave, ir dabar jis yra dviejų jūrų santakoje.“ Pranašas Musa 'Alaihi Salam paklausė: „O Viešpatie, kaip aš galiu susitikti su Tavo tarnu?“ Atsakė: „Atnešk žuvį krepšyje, pagamintame iš datulių palmių lapų. Kai žuvis šokinės, ten bus mano tarnas.“ Tada Musa nuėjo į tą vietą, lydimas mokinio, vardu Yusya' bin Nun. Pats pranašas Musa nešė žuvį krepšyje, pagamintame iš datulių palmių lapų. Jie abu nuėjo tos vietos link. Kai jie abu pasiekė didelę uolą, abu užmigo. Sufyanas pasakė kitame hadise, išskyrus Amru hadisą, jis sakė: Staiga žuvis krepšyje išsitraukė ir nukrito į jūros vandenį. Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) tarė: „Alachas sulaikė vandenį, per kurį praplaukė žuvis, kol jis tapo tuneliu. Žuvis prasiskverbė per jūrą, o Mozė ir jo mokinys stebėjosi šiuo nepaprastu reginiu. Galiausiai jie abu tęsė savo kelionę dieną ir naktį. Matyt, pranašo Mozės mokinys pamiršo jam tai pasakyti. Ryte pranašas Mozė tarė savo mokiniui: „Atnešk mums maisto!“ „Mes tikrai pavargę nuo savo kelionės.“ Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) pasakė: „Netoli vietos, kur jam buvo įsakyta jos ieškoti, jo mokinys tarė: „Ar žinote, kad kai ieškojome prieglobsčio ant didelės uolos, pamiršau jums pasakyti apie žuvį ir niekas negalėjo priversti manęs pamiršti jums apie ją pasakyti, išskyrus šėtoną, ir žuvis labai keistu būdu nukeliavo į jūrą.“ Musa pasakė: „Tai yra vieta, kurios ieškojome.“ Tada jie abu grįžo į savo pradinį kelią. Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) pasakė: „Tada jie abu grįžo savo pėdomis.“ Kai jiedu pasiekė didelę uolą, jie pamatė vyrą, kuris miegojo apsigaubęs audiniu. Tada jį pasveikino pranašas Musa 'Alaihis Salam. Pranašas Khidhir paklausė Musos: „Iš kur jūsų šalyje atsiranda sveikinimai?“ Mozė atsakė: „Aš esu Mozė“. Pranašas Khidhir buvo šokiruotas ir paklausė: „Izraelio vaikų Mozė“. Pranašas Musa atsakė: „Taip“. Pranašas Khidhiras tarė Mozei: „Iš tiesų, tu gavai kai kurių Alacho žinių, kurių Jis tave išmokė, ko aš nežinojau, ir aš gavau kai kurių Alacho žinių, kurių Jis mane išmokė, ko tu nežinojai“. Mozė tarė Khidhirui: „Ar galiu tavimi sekti, kad galėtum mane išmokyti teisingų žinių iš tų žinių, kurių tave išmokė?“ Pranašas Khidhiras atsakė: „Tiesą sakant, kartais tu nesugebėsi būti kantrus su manimi. Kaip gali būti kantrus dėl to, apie ką neturi pakankamai žinių?“ Mozė tarė: „Jei Dievas duos, aš būsiu kantrus žmogus, ir aš tau jokiu klausimu neprieštarausiu“. Khidhiras atsakė: „Jei ir toliau mane seksi, nieko neklausk, kol aš pats tau to nepaaiškinsiu“. Mozė atsakė: „Gerai“. Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam tarė: „Tada Mozė ir Khidhiras ėjo paplūdimiu. Netrukus praplaukė laivas. Tada jiedu paprašė paplaukioti laivu. Paaiškėjo, kad laivu plaukę žmonės gerai pažinojo pranašą Khidhirą, todėl galiausiai jie juos abu pergabeno neprašydami atlyginimo.“ Tada pranašas Khidhiras priėjo prie vienos iš valties lentų ir ją ištraukė. Tai pamatęs, Mozė jį sudrausmino ir išbarė: „Tai žmonės, kurie mus gabeno neprašydami atlyginimo, bet kodėl jūs padarėte skylę jų valtyje, kad galėtumėte paskandinti keleivius?“ Khidhiras atsakė: „Argi nesakiau jums, kad jūs niekada nelauksite, kol galėsite plaukti su manimi?“ Mozė viliojančiai tarė: „Nebauskite manęs už mano aplaidumą ir neapkraukite manęs jokiais sunkumais mano reikaluose.“ Netrukus jiedu išlipo iš valties. Kai jiedu vaikščiojo paplūdimiu, staiga pasirodė mažas vaikas, kuris žaidė su kitais savo draugais. Tada pranašas Khidhiras tuoj pat griebė ir rankomis sutraiškė mažo berniuko galvą, kol šis mirė. Susierzinęs pranašas Mozė bandė sudrausti pranašą Khidhirą: „Kodėl jūs žudote nekaltą sielą, jei mažas vaikas niekada nežudė? Ar tikrai padarėte ką nors blogo?“ Khidhiras tarė: „Argi nesakiau jums, kad“ „Negalėtum būti kantrus mane sekdamas. Ir tai yra daugiau nei ankstesnis“. Mozė tarė: „Jei po to tavęs ko nors paklausiu, neleisk man tavęs lydėti. Tiesą sakant, tu man pakankamai atleidai – atsiprašau–“. Toliau pranašas Musa ir Khidhiras tęsė savo kelionę. Kai mudu abu atvykome į vieną šalį, abu paprašėme tos šalies žmonių vaišių, bet, deja, jie nenorėjo mūsų abiejų vaišinti. Tada jie abu rado namo sieną, kuri tuoj grius, ir pranašas Khidhiras nedelsdamas ją ištiesino – suremontavo. Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Siena pasviro – gestikuliuodamas ranka – tada Khidhiras ją ištiesino“. Musa tarė Khidhirui: „Tu jau žinai, kad šalies, kurioje lankomės, žmonės nenori mūsų svetingai priimti ir vaišinti. Jei nori, turėtum paprašyti atlyginimo iš namo sienų remonto rezultatų.“ Galiausiai Khidhiras tarė: „Tai yra skirtumas tarp manęs ir...“ „Aš tau atskleisiu visų tavo darbų paslaptį, dėl kurių esi nekantrus“. Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam tarė: „Tegul Alachas suteikia Savo gailestingumo ir malonės pranašui Mozei 'Alaihi Salam. Tiesą sakant, norėčiau, kad Mozė būtų šiek tiek kantresnis, kad Mozės ir Chidhiro istorija būtų papasakota mums išsamiau.“ Ubay bin Ka'abas tarė: „Alacho Pasiuntinys sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Išsiskyrimo priežastis buvo Mozės aplaidumas“. Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Neilgai trukus mažas paukštelis atskrido, snapu baksnodamas jūros vandenį. Tada Chidhiras tarė Mozei: „Iš tiesų, mano žinios, tavo žinios ir žinios, kurias mes gauname iš Alacho, yra kaip gurkšnis jūros vandens, kurį tas mažas paukštelis gauna iš Alacho žinių vandenyno platybių.“ Sa'idas bin Zubair pasakė: „Ibn Abbasas perskaitė eilutę iš Korano, kuri reiškia: „Prieš juos buvo valdovas, kuris atėmė kiekvieną gerą laivą. O dėl „mažo berniuko, kurį nužudė pranašas Khidhiras, buvo netikėlis“.“