Anak yang dibunuh Nabi Khidr 'alaihi salam telah ditetapkan menjadi kafir, bila ia hidup pasti akan menganiaya kedua orang tuanya

Imam Bukhari : 4356

حَدَّثَنَا الْحُمَيْدِيُّ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ حَدَّثَنَا عَمْرُو بْنُ دِينَارٍ قَالَ أَخْبَرَنِي سَعِيدُ بْنُ جُبَيْرٍ قَالَ قُلْتُ لِابْنِ عَبَّاسٍ إِنَّ نَوْفًا الْبِكَالِيَّ يَزْعُمُ أَنَّ مُوسَى صَاحِبَ الْخَضِرِ لَيْسَ هُوَ مُوسَى صَاحِبَ بَنِي إِسْرَائِيلَ فَقَالَ ابْنُ عَبَّاسٍ كَذَبَ عَدُوُّ اللَّهِ حَدَّثَنِي أُبَيُّ بْنُ كَعْبٍ أَنَّهُسَمِعَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ إِنَّ مُوسَى قَامَ خَطِيبًا فِي بَنِي إِسْرَائِيلَ فَسُئِلَ أَيُّ النَّاسِ أَعْلَمُ فَقَالَ أَنَا فَعَتَبَ اللَّهُ عَلَيْهِ إِذْ لَمْ يَرُدَّ الْعِلْمَ إِلَيْهِ فَأَوْحَى اللَّهُ إِلَيْهِ إِنَّ لِي عَبْدًا بِمَجْمَعِ الْبَحْرَيْنِ هُوَ أَعْلَمُ مِنْكَ قَالَ مُوسَى يَا رَبِّ فَكَيْفَ لِي بِهِ قَالَ تَأْخُذُ مَعَكَ حُوتًا فَتَجْعَلُهُ فِي مِكْتَلٍ فَحَيْثُمَا فَقَدْتَ الْحُوتَ فَهُوَ ثَمَّ فَأَخَذَ حُوتًا فَجَعَلَهُ فِي مِكْتَلٍ ثُمَّ انْطَلَقَ وَانْطَلَقَ مَعَهُ بِفَتَاهُ يُوشَعَ بْنِ نُونٍ حَتَّى إِذَا أَتَيَا الصَّخْرَةَ وَضَعَا رُءُوسَهُمَا فَنَامَا وَاضْطَرَبَ الْحُوتُ فِي الْمِكْتَلِ فَخَرَجَ مِنْهُ فَسَقَطَ فِي الْبَحْرِ{ فَاتَّخَذَ سَبِيلَهُ فِي الْبَحْرِ سَرَبًا }وَأَمْسَكَ اللَّهُ عَنْ الْحُوتِ جِرْيَةَ الْمَاءِ فَصَارَ عَلَيْهِ مِثْلَ الطَّاقِ فَلَمَّا اسْتَيْقَظَ نَسِيَ صَاحِبُهُ أَنْ يُخْبِرَهُ بِالْحُوتِ فَانْطَلَقَا بَقِيَّةَ يَوْمِهِمَا وَلَيْلَتَهُمَا حَتَّى إِذَا كَانَ مِنْ الْغَدِ قَالَ مُوسَى{ لِفَتَاهُ آتِنَا غَدَاءَنَا لَقَدْ لَقِينَا مِنْ سَفَرِنَا هَذَا نَصَبًا }قَالَ وَلَمْ يَجِدْ مُوسَى النَّصَبَ حَتَّى جَاوَزَا الْمَكَانَ الَّذِي أَمَرَ اللَّهُ بِهِ فَقَالَ لَهُ فَتَاهُ{ أَرَأَيْتَ إِذْ أَوَيْنَا إِلَى الصَّخْرَةِ فَإِنِّي نَسِيتُ الْحُوتَ وَمَا أَنْسَانِيهِ إِلَّا الشَّيْطَانُ أَنْ أَذْكُرَهُ وَاتَّخَذَ سَبِيلَهُ فِي الْبَحْرِ عَجَبًا }قَالَ فَكَانَ لِلْحُوتِ سَرَبًا وَلِمُوسَى وَلِفَتَاهُ عَجَبًا فَقَالَ مُوسَى{ ذَلِكَ مَا كُنَّا نَبْغِي فَارْتَدَّا عَلَى آثَارِهِمَا قَصَصًا }قَالَ رَجَعَا يَقُصَّانِ آثَارَهُمَا حَتَّى انْتَهَيَا إِلَى الصَّخْرَةِ فَإِذَا رَجُلٌ مُسَجًّى ثَوْبًا فَسَلَّمَ عَلَيْهِ مُوسَى فَقَالَ الْخَضِرُ وَأَنَّى بِأَرْضِكَ السَّلَامُ قَالَ أَنَا مُوسَى قَالَ مُوسَى بَنِي إِسْرَائِيلَ قَالَ نَعَمْ أَتَيْتُكَ لِتُعَلِّمَنِي مِمَّا عُلِّمْتَ رَشَدًا قَالَ{ إِنَّكَ لَنْ تَسْتَطِيعَ مَعِي صَبْرًا }يَا مُوسَى إِنِّي عَلَى عِلْمٍ مِنْ عِلْمِ اللَّهِ عَلَّمَنِيهِ لَا تَعْلَمُهُ أَنْتَ وَأَنْتَ عَلَى عِلْمٍ مِنْ عِلْمِ اللَّهِ عَلَّمَكَهُ اللَّهُ لَا أَعْلَمُهُ فَقَالَ مُوسَى{ سَتَجِدُنِي إِنْ شَاءَ اللَّهُ صَابِرًا وَلَا أَعْصِي لَكَ أَمْرًا }فَقَالَ لَهُ الْخَضِرُ{ فَإِنْ اتَّبَعْتَنِي فَلَا تَسْأَلْنِي عَنْ شَيْءٍ حَتَّى أُحْدِثَ لَكَ مِنْهُ ذِكْرًا }فَانْطَلَقَا يَمْشِيَانِ عَلَى سَاحِلِ الْبَحْرِ فَمَرَّتْ سَفِينَةٌ فَكَلَّمُوهُمْ أَنْ يَحْمِلُوهُمْ فَعَرَفُوا الْخَضِرَ فَحَمَلُوهُمْ بِغَيْرِ نَوْلٍ فَلَمَّا رَكِبَا فِي السَّفِينَةِ لَمْ يَفْجَأْ إِلَّا وَالْخَضِرُ قَدْ قَلَعَ لَوْحًا مِنْ أَلْوَاحِ السَّفِينَةِ بِالْقَدُومِ فَقَالَ لَهُ مُوسَى قَوْمٌ قَدْ حَمَلُونَا بِغَيْرِ نَوْلٍ عَمَدْتَ إِلَى سَفِينَتِهِمْ فَخَرَقْتَهَا{ لِتُغْرِقَ أَهْلَهَا لَقَدْ جِئْتَ شَيْئًا إِمْرًا قَالَ أَلَمْ أَقُلْ إِنَّكَ لَنْ تَسْتَطِيعَ مَعِي صَبْرًا قَالَ لَا تُؤَاخِذْنِي بِمَا نَسِيتُ وَلَا تُرْهِقْنِي مِنْ أَمْرِي عُسْرًا }قَالَ وَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَكَانَتْ الْأُولَى مِنْ مُوسَى نِسْيَانًا قَالَ وَجَاءَ عُصْفُورٌ فَوَقَعَ عَلَى حَرْفِ السَّفِينَةِ فَنَقَرَ فِي الْبَحْرِ نَقْرَةً فَقَالَ لَهُ الْخَضِرُ مَا عِلْمِي وَعِلْمُكَ مِنْ عِلْمِ اللَّهِ إِلَّا مِثْلُ مَا نَقَصَ هَذَا الْعُصْفُورُ مِنْ هَذَا الْبَحْرِ ثُمَّ خَرَجَا مِنْ السَّفِينَةِ فَبَيْنَا هُمَا يَمْشِيَانِ عَلَى السَّاحِلِ إِذْ أَبْصَرَ الْخَضِرُ غُلَامًا يَلْعَبُ مَعَ الْغِلْمَانِ فَأَخَذَ الْخَضِرُ رَأْسَهُ بِيَدِهِ فَاقْتَلَعَهُ بِيَدِهِ فَقَتَلَهُ فَقَالَ لَهُ مُوسَى{ أَقَتَلْتَ نَفْسًا زَاكِيَةً بِغَيْرِ نَفْسٍ لَقَدْ جِئْتَ شَيْئًا نُكْرًا قَالَ أَلَمْ أَقُلْ لَكَ إِنَّكَ لَنْ تَسْتَطِيعَ مَعِي صَبْرًا }قَالَ وَهَذِهِ أَشَدُّ مِنْ الْأُولَى{ قَالَ إِنْ سَأَلْتُكَ عَنْ شَيْءٍ بَعْدَهَا فَلَا تُصَاحِبْنِي قَدْ بَلَغْتَ مِنْ لَدُنِّي عُذْرًا فَانْطَلَقَا حَتَّى إِذَا أَتَيَا أَهْلَ قَرْيَةٍ اسْتَطْعَمَا أَهْلَهَا فَأَبَوْا أَنْ يُضَيِّفُوهُمَا فَوَجَدَا فِيهَا جِدَارًا يُرِيدُ أَنْ يَنْقَضَّ }قَالَ مَائِلٌ فَقَامَ الْخَضِرُ فَأَقَامَهُ بِيَدِهِ فَقَالَ مُوسَى قَوْمٌ أَتَيْنَاهُمْ فَلَمْ يُطْعِمُونَا وَلَمْ يُضَيِّفُونَا{ لَوْ شِئْتَ لَاتَّخَذْتَ عَلَيْهِ أَجْرًا قَالَ هَذَا فِرَاقُ بَيْنِي وَبَيْنِكَ إِلَى قَوْلِهِ ذَلِكَ تَأْوِيلُ مَا لَمْ تَسْطِعْ عَلَيْهِ صَبْرًا }فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَدِدْنَا أَنَّ مُوسَى كَانَ صَبَرَ حَتَّى يَقُصَّ اللَّهُ عَلَيْنَا مِنْ خَبَرِهِمَا قَالَ سَعِيدُ بْنُ جُبَيْرٍ فَكَانَ ابْنُ عَبَّاسٍ يَقْرَأُ وَكَانَ أَمَامَهُمْ مَلِكٌ يَأْخُذُ كُلَّ سَفِينَةٍ صَالِحَةٍ غَصْبًا وَكَانَ يَقْرَأُ وَأَمَّا الْغُلَامُ فَكَانَ كَافِرًا وَكَانَ أَبَوَاهُ مُؤْمِنَيْنِ

[Al Humaidi] mums pasakė [Sufyan] mums pasakė [Amru bin Dinarui] jis pasakė; Pranešęs man [Sa'id bin Jubair], jis pasakė: „Aš pasakiau Ibn Abbasui, kad Naufas Al Bikali manė, jog Musa 'Alaihis Salam, kuris buvo tarp Izraelio banitų, nebuvo Musa, kuris lydėjo pranašą Khidhirą.“ [Ibn Abbasas] pasakė: „Meluoji, Alacho priešas.“ Man [Ubay bin Ka'ab] pasakė, kad girdėjo Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam sakant: „Kartą pranašas Musa 'Alaihis Salam atsistojo pasakyti kalbą Izraelio banitų akivaizdoje?“ Po to kažkas jo paklausė: „O Musa, kas yra daugiausiai žinantis žmogus šioje žemėje?“ Pranašas Musa atsakė: „Aš esu daugiausiai žinantis žmogus šioje žemėje.“ Todėl Alachas griežtai kritikavo Musą 'Alaihis Salam. Nes jis nesuprato, kad įgytos žinios buvo Dievo dovana. Tada Alachas apreiškė Mozei: „O Musa, iš tiesų yra mano tarnas, kuris turi daugiau žinių ir yra protingesnis už tave, ir dabar jis yra dviejų jūrų santakoje.“ Pranašas Musa „Alaihis Salam“ paklausė: „O Viešpatie, kaip aš galiu susitikti su Tavo tarnu?“ Jis atsakė: „Atnešk žuvį krepšyje, pagamintame iš datulių palmių lapų. Kai žuvis šoks, ten bus mano tarnas.“ Tada Musa nuėjo į tą vietą, lydimas mokinio, vardu Yusya bin Nun. Pats pranašas Musa nešė žuvį krepšyje, pagamintame iš datulių palmių lapų. Jie abu nuėjo tos vietos link. Kai jie abu pasiekė didelę uolą, abu užmigo. Staiga žuvis krepšyje išsikratė ir įkrito į jūros vandenį. Tada žuvis pašoko ir nuėjo į jūrą. -Al Kahf: 61-. „Alachas užblokavo vandenį, per kurį žuvis praėjo, kol jis tapo tuneliu.“ Galiausiai jiedu tęsė savo kelionę dieną ir naktį. Matyt, pranašo Mozės mokiniai pamiršo jam pasakyti. Ryte pranašas Mozė tarė savo mokiniams: „Atneškite mūsų maisto! Tikrai jaučiamės pavargę dėl savo kelionės“. Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam pasakė: „Dar nežinojau, kiek toli Mozė praėjo nuo vietos, kur jam buvo įsakyta jo ieškoti“, – tarė jo mokinys. „Ar žinojote, kad kai ieškojome prieglobsčio ant didelės uolos, aš iš tikrųjų pamiršau jums pasakyti apie žuvį, ir niekas neprivertė manęs pamiršti tai pasakyti, išskyrus šėtoną, o žuvis labai keistu būdu nukeliavo į jūrą?“ Mozė pasakė: „Tai vieta, kurios ieškome“. Tada jiedu grįžo į savo pradinį kelią. „Tada jiedu vėl grįžo savo pėdomis“. Pasiekę didelę uolą, jie pamatė vyrą, kuris miegojo apsigaubęs audiniu. Tada jį pasveikino pranašas Mozė 'Alaihis Salam. Pranašas Khidhir paklausė Mozės: „O iš kur jūsų šalyje ateina sveikinimai?“ – tarė Mozė. – „Aš esu Mozė.“ Pranašas Khidhiras paklausė: „Izraelio vaikų Mozė.“ Pranašas Mozė atsakė: „Taip.“ Mozė tarė Khidhirui: „Aš atėjau pas tave, kad išmokytum mane teisingų žinių iš tų, kurių tave mokė?“ Pranašas Khidhiras atsakė: „Tiesą sakant, kartais tu nesugebi būti kantrus su manimi. Kaip gali būti kantrus dėl to, apie ką neturi pakankamai žinių?“ Mozė tarė: „Jei Dievas duos, aš būsiu kantrus žmogus, ir aš tau jokiu klausimu neprieštarausiu.“ Khidhiras atsakė: „Jei ir toliau seksi mane, nieko neklausk, kol aš pats tau to nepaaiškinsiu.“ Mozė atsakė: „Gerai.“ Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Tada Musa ir Khidhiras ėjo paplūdimiu. Netrukus praplaukė laivas. Tada jiedu paprašė paplaukioti laivu. „Paaiškėjo, kad laivo žmonės gerai pažinojo pranašą Khidhirą, todėl galiausiai jie pergabeno juos abu neprašydami atlyginimo.“ Tada pranašas Khidhiras priėjo prie vienos iš valties lentų ir ją ištraukė. Tai pamatęs, Mozė jį sudrausmino ir išbarė: „Tai žmonės, kurie mus pergabeno neprašydami atlyginimo, bet kodėl jūs padarėte skylę jų valtyje, kad galėtumėte paskandinti keleivius?“ Khidhiras atsakė: „Argi nesakiau jums, kad jūs niekada nelauksite, kol galėsite plaukti su manimi?“ Mozė viliojančiai tarė: „Nebauskite manęs už mano aplaidumą ir neapkraukite manęs jokiais sunkumais mano reikaluose.“ Netrukus jie abu išlipo iš valties. Kai jiedu vaikščiojo paplūdimiu, staiga pasirodė mažas vaikas, kuris žaidė su kitais savo draugais. Tada pranašas Khidhiras tuoj pat griebė ir rankomis sutraiškė mažo berniuko galvą, kol šis mirė. Susierzinęs pranašas Mozė bandė sudrausti pranašą Khidhirą; „Kodėl žudai nekaltą sielą, jei mažas vaikas niekada nežudė? Ar tikrai padarei ką nors blogo?“ – paklausė Khidhiras. – „Argi nesakiau tau, kad negalėsi kantriai mane sekti? Ir tai daugiau nei ankstesnis.“ Mozė tarė: „Jei po to tavęs paklausiu apie ką nors, neleisk man tavęs lydėti. Tiesą sakant, tu man jau pakankamai atleidai – atsiprašau –“. Toliau pranašas Musa ir Khidhiras tęsė savo kelionę. Kai mudu abu atvykome į vieną šalį, abu paprašėme tos šalies žmonių surengti vaišes, bet, deja, jie nenorėjo mūsų abiejų vaišinti. Tada jie abu rado namo sieną, kuri tuoj sugrius, ir pranašas Khidhiras nedelsdamas ją ištiesino – suremontavo. Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Siena pasviro – gestikuliuodamas ranka – tada Khidhiras ją ištiesino“. Musa tarė Khidhirui; „Jūs jau žinote, kad šalies, kurioje lankomės, žmonės nenoriai mūsų svetingai priima ir priima. Jei norite, turėtumėte prašyti atlyginimo už namo sienų remonto rezultatus.“ Galiausiai Khidhiras tarė: „Tai yra skirtumas tarp manęs ir jūsų. Aš jums atskleisiu visų darbų, dėl kurių nekantraujate, paslaptį.“ Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam tarė: „Tiesą sakant, būčiau norėjęs, kad Musa būtų buvęs šiek tiek kantresnis, kad Musos ir Khidhiro istorija būtų papasakota mums išsamiau.“ Sa'id bin Zubair pasakė: „Ibn Abbas perskaitė eilutę iš Korano, kuri reiškia: „Prieš juos buvo valdovas, kuris atėmė kiekvieną gerą laivą.“ Ibn Abbas taip pat perskaitė eilutę iš Korano, kuri reiškia: „Mažas berniukas, kurį nužudė pranašas Khidhiras, buvo netikintis, o jo tėvai buvo tikintys“.