Sunnah ihram umrah di Dzul Hulaifah dan penandaan hewan hadyu (taqlid & isy'ar) saat keberangkatan ekspedisi Hudaibiyah
Imam Bukhari : 3861
حَدَّثَنِي إِسْحَاقُ أَخْبَرَنَا يَعْقُوبُ حَدَّثَنِي ابْنُ أَخِي ابْنِ شِهَابٍ عَنْ عَمِّهِ أَخْبَرَنِي عُرْوَةُ بْنُ الزُّبَيْرِ أَنَّهُ سَمِعَ مَرْوَانَ بْنَ الْحَكَمِ وَالْمِسْوَرَ بْنَ مَخْرَمَةَ يُخْبِرَانِ خَبَرًا مِنْ خَبَرِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي عُمْرَةِ الْحُدَيْبِيَةِ فَكَانَ فِيمَا أَخْبَرَنِي عُرْوَةُ عَنْهُمَا أَنَّهُ لَمَّا كَاتَبَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ سُهَيْلَ بْنَ عَمْرٍو يَوْمَ الْحُدَيْبِيَةِ عَلَى قَضِيَّةِ الْمُدَّةِ وَكَانَ فِيمَا اشْتَرَطَ سُهَيْلُ بْنُ عَمْرٍو أَنَّهُ قَالَ لَا يَأْتِيكَ مِنَّا أَحَدٌ وَإِنْ كَانَ عَلَى دِينِكَ إِلَّا رَدَدْتَهُ إِلَيْنَا وَخَلَّيْتَ بَيْنَنَا وَبَيْنَهُ وَأَبَى سُهَيْلٌ أَنْ يُقَاضِيَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِلَّا عَلَى ذَلِكَ فَكَرِهَ الْمُؤْمِنُونَ ذَلِكَ وَامَّعَضُوا فَتَكَلَّمُوا فِيهِ فَلَمَّا أَبَى سُهَيْلٌ أَنْ يُقَاضِيَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِلَّا عَلَى ذَلِكَ كَاتَبَهُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَرَدَّ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَبَا جَنْدَلِ بْنَ سُهَيْلٍ يَوْمَئِذٍ إِلَى أَبِيهِ سُهَيْلِ بْنِ عَمْرٍو وَلَمْ يَأْتِ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَحَدٌ مِنْ الرِّجَالِ إِلَّا رَدَّهُ فِي تِلْكَ الْمُدَّةِ وَإِنْ كَانَ مُسْلِمًا وَجَاءَتْ الْمُؤْمِنَاتُ مُهَاجِرَاتٍ فَكَانَتْ أُمُّ كُلْثُومٍ بِنْتُ عُقْبَةَ بْنِ أَبِي مُعَيْطٍ مِمَّنْ خَرَجَ إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَهِيَ عَاتِقٌ فَجَاءَ أَهْلُهَا يَسْأَلُونَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنْ يَرْجِعَهَا إِلَيْهِمْ حَتَّى أَنْزَلَ اللَّهُ تَعَالَى فِي الْمُؤْمِنَاتِ مَا أَنْزَلَ
[Ishaqas] man pasakė, kad [Ya'qub] man pasakė, jog [Ibn Shihabo sūnėnas] iš [jo dėdės] man pasakė, kad [Urwah bin Az Zubair] girdėjo, kaip [Marwanas bin Al Hakamas] ir [Miswaras bin Makhramahas] abu pranešė apie Alacho Pasiuntinio (sallallaahu 'alaihi wasallam) incidentą, kai jis atliko Umrą Hudaibiyyah proga. Ir viena iš Suhailo bin 'Amro iškeltų sąlygų buvo: „Nė vienas iš mūsų neateis pas jus, net jei jis iš jūsų religijos, bet jūs turite jį grąžinti mums.“ Jis pasakė: „Su sąlyga, kad suteiksite mums laisvę lankytis Namuose.“ Tačiau Suhailas nenorėjo paklusti Alacho Pasiuntinio (sallallaahu 'alaihi wasallam) sąlygoms, išskyrus tai, ką jis siūlė. Taigi tikintiesiems nepatiko ši nesąžininga sąlyga ir jie pyko. Jie toliau diskutavo šiuo klausimu. Kai Suhailas nenorėjo įvykdyti Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam, išskyrus tuos atvejus, kai jis pasiūlė, Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam sutiko, tada Rasulullah shallahu 'alaihi wasallam tuo metu grąžino Abu Jandal bin Suhailą jo tėvui Suhailui bin Amru. Ir niekas iš vyrų neatėjo pas Allaho Pasiuntinį sallallaahu 'alaihi wasallam, nebent jis turėjo grąžinti jį sutarties galiojimo laikotarpiu, net jei jis buvo musulmonas. Vieną dieną muminatos moterys emigravo. Tarp tų, kurie emigravo pas pranašą sallallaahu 'alaihi wasallam, buvo Umm Kulthum bint 'Uqbah bin Abu Mu'aith, vergė, kuri tapo laisva. Netrukus po to jo šeima atėjo ir paprašė Alacho Pasiuntinio (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) grąžinti jiems daiktus, kol galiausiai Alachas apreiškė eilutę apie emigravusias musulmones, kaip ji buvo apreikšta – kuri paaiškina draudimą jas grąžinti.