Rasulullah diberi pilihan antara dua perkara dalam islam kecuali beliau memilih yang paling ringan diantara keduanya bila mengandung dosa, karena beliau paling jauh darinya

Imam Bukhari : 3296

حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ يُوسُفَ أَخْبَرَنَا مَالِكٌ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ عَنْ عُرْوَةَ بْنِ الزُّبَيْرِ عَنْ عَائِشَةَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهَا أَنَّهَا قَالَتْ مَا خُيِّرَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بَيْنَ أَمْرَيْنِ إِلَّا أَخَذَ أَيْسَرَهُمَا مَا لَمْ يَكُنْ إِثْمًا فَإِنْ كَانَ إِثْمًا كَانَ أَبْعَدَ النَّاسِ مِنْهُ وَمَا انْتَقَمَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لِنَفْسِهِ إِلَّا أَنْ تُنْتَهَكَ حُرْمَةُ اللَّهِ فَيَنْتَقِمَ لِلَّهِ بِهَا

[Abdullah bin Yusuf] mums pasakė [Malik] iš [Ibn Shihab], iš [Urwah bin Az Zubair], iš [Aisyah radliallahu 'anha], kad jis sakė: „Pranašui (tebūnie jam ramybė ir ramybė) nebuvo duota rinktis iš dviejų jam rūpimų dalykų, ir jis pasirinko lengvesnį, jei tai nebuvo nuodėmė. Jei tai buvo nuodėmė, jis buvo labiausiai nuo jos nutolęs asmuo, o Rasulullah (tebūnie jam ramybė ir ramybė) niekada nekentė – nebuvo priešiškas – grynai dėl asmeninių interesų, nebent tai būtų todėl, kad tai terštų Alacho garbę, o jei Alacho garbė būtų teršiama, tai jis buvo tas asmuo, kuris to labiausiai nekentė – buvo priešiškas jam“.