Rasulullah diberi pilihan antara dua perkara dalam islam kecuali beliau memilih yang paling ringan diantara keduanya bila mengandung dosa, karena beliau paling jauh darinya

Imam Abu Dawud : 4153

حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مَسْلَمَةَ عَنْ مَالِكٍ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ عَنْ عُرْوَةَ بْنِ الزُّبَيْرِ عَنْ عَائِشَةَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهَا أَنَّهَا قَالَتْمَا خُيِّرَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي أَمْرَيْنِ إِلَّا اخْتَارَ أَيْسَرَهُمَا مَا لَمْ يَكُنْ إِثْمًا فَإِنْ كَانَ إِثْمًا كَانَ أَبْعَدَ النَّاسِ مِنْهُ وَمَا انْتَقَمَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لِنَفْسِهِ إِلَّا أَنْ تُنْتَهَكَ حُرْمَةُ اللَّهِ تَعَالَى فَيَنْتَقِمُ لِلَّهِ بِهَا

Mums [Abdullah bin Maslamah] iš [Maliko], iš [Ibn Shihabo], iš [Urwah bin Az Zubairo] iš ['Aisyah radliallahu 'anha] papasakojo: „Alacho Pasiuntiniui (tebūnie jam ramybė ir ramybė) nebuvo duoti du pasirinkimai, nebent jis pasirinktų lengviausią iš dviejų, jei tik tai nebuvo susiję su nuodėme. Jei tai yra nuodėmės dalis, tai jis yra žmogus, kuris labiausiai vengia nuodėmės tarp žmonių. Ir Rasulullah (tebūnie jam ramybė ir ramybė) niekada nejautė sau pykčio, nebent tai būtų susiję su Alacho garbės įžeidimu, todėl jis keršijo dėl Alacho“.