Rasulullah berpindah ke mimbar, pohon kurma merintih atau menangis dan kemudian Nabi menenangkannya

Imam Darimi : 1518

حَدَّثَنَا حَجَّاجُ بْنُ مِنْهَالٍ حَدَّثَنَا حَمَّادُ بْنُ سَلَمَةَ عَنْ عَمَّارِ بْنِ أَبِي عَمَّارٍ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ أَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَانَ يَخْطُبُ إِلَى جِذْعٍ قَبْلَ أَنْ يَتَّخِذَ الْمِنْبَرَ فَلَمَّا اتَّخَذَ الْمِنْبَرَ تَحَوَّلَ إِلَيْهِ حَنَّ الْجِذْعُ فَاحْتَضَنَهُ فَسَكَنَ وَقَالَ لَوْ لَمْ أَحْتَضِنْهُ لَحَنَّ إِلَى يَوْمِ الْقِيَامَةِ حَدَّثَنَا حَجَّاجٌ حَدَّثَنَا حَمَّادٌ عَنْ ثَابِتٍ عَنْ أَنَسٍ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مِثْلَهُ

Mums [Hadžajas bin Minhalas] mums [Hamadas bin Salamahas] iš [Amaro bin Abu Ammaro] iš [Ibn Abbaso] papasakojo, kad pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) savo pamokslą sakė atsisukęs į datulių palmę, kol neturėjo sakyklos. Kai turėjo sakyklą, jis prie jos prieidavo, kol ši sudejuodavo, tada apkabindavo datulių palmę, kol nutilo. Jis tarė: „Jei nebūčiau jo apkabinęs, jis būtų dejavęs iki Teismo dienos“. Mums [Hadžajas] mums [Hamadas] iš [Tabito] iš [Anaso] pasakė pranašui (sallallaahu 'alaihi wasallam taip“.