Rasulullah berpindah ke mimbar, pohon kurma merintih atau menangis dan kemudian Nabi menenangkannya

Imam Darimi : 36

أَخْبَرَنَا زَكَرِيَّا بْنُ عَدِيٍّ عَنْ عُبَيْدِ اللَّهِ بْنِ عَمْرٍو عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ مُحَمَّدِ بْنِ عَقِيلٍ عَنْ الطُّفَيْلِ بْنِ أُبَيِّ بْنِ كَعْبٍ عَنْ أَبِيهِ قَالَ كَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يُصَلِّي إِلَى جِذْعٍ وَيَخْطُبُ إِلَيْهِ إِذْ كَانَ الْمَسْجِدُ عَرِيشًا فَقَالَ لَهُ رَجُلٌ مِنْ أَصْحَابِهِ أَلَا نَجْعَلُ لَكَ عَرِيشًا تَقُومُ عَلَيْهِ يَرَاكَ النَّاسُ يَوْمَ الْجُمُعَةِ وَتُسْمِعُ مِنْ خُطْبَتِكَ قَالَ نَعَمْ فَصَنَعَ لَهُ الثَّلَاثَ دَرَجَاتٍ هُنَّ اللَّوَاتِي عَلَى الْمِنْبَرِ فَلَمَّا صُنِعَ الْمِنْبَرُ وَوُضِعَ فِي مَوْضِعِهِ الَّذِي وَضَعَهُ فِيهِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ فَلَمَّا جَاءَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يُرِيدُ الْمِنْبَرَ مَرَّ عَلَيْهِ فَلَمَّا جَاوَزَهُ خَارَ الْجِذْعُ حَتَّى تَصَدَّعَ وَانْشَقَّ فَرَجَعَ إِلَيْهِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَمَسَحَهُ بِيَدِهِ حَتَّى سَكَنَ ثُمَّ رَجَعَ إِلَى الْمِنْبَرِ قَالَ فَكَانَ إِذَا صَلَّى صَلَّى إِلَيْهِ فَلَمَّا هُدِمَ الْمَسْجِدُ أَخَذَ ذَلِكَ الْجِذْعَ أُبَيُّ بْنُ كَعْبٍ فَلَمْ يَزَلْ عِنْدَهُ حَتَّى بَلِيَ وَأَكَلَتْهُ الْأَرَضَةُ وَعَادَ رُفَاتًا

Mums [Zakaria bin 'Adi] pranešė iš [Ubaidullah bin Amr], iš [Abdullah bin Muhammad bin 'Aqil], iš [Ath Thufail bin Ubay bin Ka'ab], iš [jo tėvo] Radliyallahu'anhu: „Anksčiau pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) melsdavosi atsiremdamas į datulių palmę ir panašiai sakydamas pamokslus, kai mečetės dar neturėjo pastogės.“ Tada vienas iš jo draugo tarė jam: „Ar mes, Viešpatie, galėtume pastatyti pastogę – sakyklą – ir pastatyti ją tokioje vietoje, kad ant jos būtų galima stovėti ir žmonės galėtų jus matyti penktadienio pamokslų metu ir klausytis jūsų pamokslų?“ Jis atsakė: „Taip, galite“. Taigi jam ant sakyklos buvo padaryti trys laipteliai ir pastatyti toje vietoje, kur pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) juos padėjo – datulių palmių stiebai. Kai jis priėjo prie sakyklos, praėjo pro datulių palmę, ir datulių medis verkė, kol sutrenkė ir suskilo.“ Tada Pranašas (صلى الله عليه عليه grįžo pas jį. Jis trynė ją ranka, kol palmė vėl nurimo ir pranašas grįžo prie sakyklos. O kai pranašas meldėsi, jis atsisuko veidu į medį. Kai mečetė buvo nugriauta, Ubai bin Ka'abas paėmė datulių palmės stiebą ir laikė jį, kol šis supuvo ir buvo suėstas termitų, kol galiausiai jį sunaikino.