Hadith Representative
Orang-orang yang bersaksi bahwa tiada tuhan yang disembah kecuali Allah, maka Allah memerintahkan kepada malaikat agar mengeluarkan dari neraka
Imam Muslim : 267حَدَّثَنِي زُهَيْرُ بْنُ حَرْبٍ حَدَّثَنَا يَعْقُوبُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ حَدَّثَنَا أَبِي عَنْ ابْنِ شِهَابٍ عَنْ عَطَاءِ بْنِ يَزِيدَ اللَّيْثِيِّ أَنَّ أَبَا هُرَيْرَةَ أَخْبَرَهُ أَنَّ نَاسًا قَالُوا لِرَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَا رَسُولَ اللَّهِ هَلْ نَرَى رَبَّنَا يَوْمَ الْقِيَامَةِ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ هَلْ تُضَارُّونَ فِي رُؤْيَةِ الْقَمَرِ لَيْلَةَ الْبَدْرِ قَالُوا لَا يَا رَسُولَ اللَّهِ قَالَ هَلْ تُضَارُّونَ فِي الشَّمْسِ لَيْسَ دُونَهَا سَحَابٌ قَالُوا لَا يَا رَسُولَ اللَّهِ قَالَ فَإِنَّكُمْ تَرَوْنَهُ كَذَلِكَ يَجْمَعُ اللَّهُ النَّاسَ يَوْمَ الْقِيَامَةِ فَيَقُولُ مَنْ كَانَ يَعْبُدُ شَيْئًا فَلْيَتَّبِعْهُ فَيَتَّبِعُ مَنْ كَانَ يَعْبُدُ الشَّمْسَ الشَّمْسَ وَيَتَّبِعُ مَنْ كَانَ يَعْبُدُ الْقَمَرَ الْقَمَرَ وَيَتَّبِعُ مَنْ كَانَ يَعْبُدُ الطَّوَاغِيتَ الطَّوَاغِيتَ وَتَبْقَى هَذِهِ الْأُمَّةُ فِيهَا مُنَافِقُوهَا فَيَأْتِيهِمْ اللَّهُ تَبَارَكَ وَتَعَالَى فِي صُورَةٍ غَيْرِ صُورَتِهِ الَّتِي يَعْرِفُونَ فَيَقُولُ أَنَا رَبُّكُمْ فَيَقُولُونَ نَعُوذُ بِاللَّهِ مِنْكَ هَذَا مَكَانُنَا حَتَّى يَأْتِيَنَا رَبُّنَا فَإِذَا جَاءَ رَبُّنَا عَرَفْنَاهُ فَيَأْتِيهِمْ اللَّهُ تَعَالَى فِي صُورَتِهِ الَّتِي يَعْرِفُونَ فَيَقُولُ أَنَا رَبُّكُمْ فَيَقُولُونَ أَنْتَ رَبُّنَا فَيَتَّبِعُونَهُ وَيُضْرَبُ الصِّرَاطُ بَيْنَ ظَهْرَيْ جَهَنَّمَ فَأَكُونُ أَنَا وَأُمَّتِي أَوَّلَ مَنْ يُجِيزُ وَلَا يَتَكَلَّمُ يَوْمَئِذٍ إِلَّا الرُّسُلُ وَدَعْوَى الرُّسُلِ يَوْمَئِذٍ اللَّهُمَّ سَلِّمْ سَلِّمْ وَفِي جَهَنَّمَ كَلَالِيبُ مِثْلُ شَوْكِ السَّعْدَانِ هَلْ رَأَيْتُمْ السَّعْدَانَ قَالُوا نَعَمْ يَا رَسُولَ اللَّهِ قَالَ فَإِنَّهَا مِثْلُ شَوْكِ السَّعْدَانِ غَيْرَ أَنَّهُ لَا يَعْلَمُ مَا قَدْرُ عِظَمِهَا إِلَّا اللَّهُ تَخْطَفُ النَّاسَ بِأَعْمَالِهِمْ فَمِنْهُمْ الْمُؤْمِنُ بَقِيَ بِعَمَلِهِ وَمِنْهُمْ الْمُجَازَى حَتَّى يُنَجَّى حَتَّى إِذَا فَرَغَ اللَّهُ مِنْ الْقَضَاءِ بَيْنَ الْعِبَادِ وَأَرَادَ أَنْ يُخْرِجَ بِرَحْمَتِهِ مَنْ أَرَادَ مِنْ أَهْلِ النَّارِ أَمَرَ الْمَلَائِكَةَ أَنْ يُخْرِجُوا مِنْ النَّارِ مَنْ كَانَ لَا يُشْرِكُ بِاللَّهِ شَيْئًا مِمَّنْ أَرَادَ اللَّهُ تَعَالَى أَنْ يَرْحَمَهُ مِمَّنْ يَقُولُ لَا إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ فَيَعْرِفُونَهُمْ فِي النَّارِ يَعْرِفُونَهُمْ بِأَثَرِ السُّجُودِ تَأْكُلُ النَّارُ مِنْ ابْنِ آدَمَ إِلَّا أَثَرَ السُّجُودِ حَرَّمَ اللَّهُ عَلَى النَّارِ أَنْ تَأْكُلَ أَثَرَ السُّجُودِ فَيُخْرَجُونَ مِنْ النَّارِ وَقَدْ امْتَحَشُوا فَيُصَبُّ عَلَيْهِمْ مَاءُ الْحَيَاةِ فَيَنْبُتُونَ مِنْهُ كَمَا تَنْبُتُ الْحِبَّةُ فِي حَمِيلِ السَّيْلِ ثُمَّ يَفْرُغُ اللَّهُ تَعَالَى مِنْ الْقَضَاءِ بَيْنَ الْعِبَادِ وَيَبْقَى رَجُلٌ مُقْبِلٌ بِوَجْهِهِ عَلَى النَّارِ وَهُوَ آخِرُ أَهْلِ الْجَنَّةِ دُخُولًا الْجَنَّةَ فَيَقُولُ أَيْ رَبِّ اصْرِفْ وَجْهِي عَنْ النَّارِ فَإِنَّهُ قَدْ قَشَبَنِي رِيحُهَا وَأَحْرَقَنِي ذَكَاؤُهَا فَيَدْعُو اللَّهَ مَا شَاءَ اللَّهُ أَنْ يَدْعُوَهُ ثُمَّ يَقُولُ اللَّهُ تَبَارَكَ وَتَعَالَى هَلْ عَسَيْتَ إِنْ فَعَلْتُ ذَلِكَ بِكَ أَنْ تَسْأَلَ غَيْرَهُ فَيَقُولُ لَا أَسْأَلُكَ غَيْرَهُ وَيُعْطِي رَبَّهُ مِنْ عُهُودٍ وَمَوَاثِيقَ مَا شَاءَ اللَّهُ فَيَصْرِفُ اللَّهُ وَجْهَهُ عَنْ النَّارِ فَإِذَا أَقْبَلَ عَلَى الْجَنَّةِ وَرَآهَا سَكَتَ مَا شَاءَ اللَّهُ أَنْ يَسْكُتَ ثُمَّ يَقُولُ أَيْ رَبِّ قَدِّمْنِي إِلَى بَابِ الْجَنَّةِ فَيَقُولُ اللَّهُ لَهُ أَلَيْسَ قَدْ أَعْطَيْتَ عُهُودَكَ وَمَوَاثِيقَكَ لَا تَسْأَلُنِي غَيْرَ الَّذِي أَعْطَيْتُكَ وَيْلَكَ يَا ابْنَ آدَمَ مَا أَغْدَرَكَ فَيَقُولُ أَيْ رَبِّ وَيَدْعُو اللَّهَ حَتَّى يَقُولَ لَهُ فَهَلْ عَسَيْتَ إِنْ أَعْطَيْتُكَ ذَلِكَ أَنْ تَسْأَلَ غَيْرَهُ فَيَقُولُ لَا وَعِزَّتِكَ فَيُعْطِي رَبَّهُ مَا شَاءَ اللَّهُ مِنْ عُهُودٍ وَمَوَاثِيقَ فَيُقَدِّمُهُ إِلَى بَابِ الْجَنَّةِ فَإِذَا قَامَ عَلَى بَابِ الْجَنَّةِ انْفَهَقَتْ لَهُ الْجَنَّةُ فَرَأَى مَا فِيهَا مِنْ الْخَيْرِ وَالسُّرُورِ فَيَسْكُتُ مَا شَاءَ اللَّهُ أَنْ يَسْكُتَ ثُمَّ يَقُولُ أَيْ رَبِّ أَدْخِلْنِي الْجَنَّةَ فَيَقُولُ اللَّهُ تَبَارَكَ وَتَعَالَى لَهُ أَلَيْسَ قَدْ أَعْطَيْتَ عُهُودَكَ وَمَوَاثِيقَكَ أَنْ لَا تَسْأَلَ غَيْرَ مَا أُعْطِيتَ وَيْلَكَ يَا ابْنَ آدَمَ مَا أَغْدَرَكَ فَيَقُولُ أَيْ رَبِّ لَا أَكُونُ أَشْقَى خَلْقِكَ فَلَا يَزَالُ يَدْعُو اللَّهَ حَتَّى يَضْحَكَ اللَّهُ تَبَارَكَ وَتَعَالَى مِنْهُ فَإِذَا ضَحِكَ اللَّهُ مِنْهُ قَالَ ادْخُلْ الْجَنَّةَ فَإِذَا دَخَلَهَا قَالَ اللَّهُ لَهُ تَمَنَّهْ فَيَسْأَلُ رَبَّهُ وَيَتَمَنَّى حَتَّى إِنَّ اللَّهَ لَيُذَكِّرُهُ مِنْ كَذَا وَكَذَا حَتَّى إِذَا انْقَطَعَتْ بِهِ الْأَمَانِيُّ قَالَ اللَّهُ تَعَالَى ذَلِكَ لَكَ وَمِثْلُهُ مَعَهُ قَالَ عَطَاءُ بْنُ يَزِيدَ وَأَبُو سَعِيدٍ الْخُدْرِيُّ مَعَ أَبِي هُرَيْرَةَ لَا يَرُدُّ عَلَيْهِ مِنْ حَدِيثِهِ شَيْئًا حَتَّى إِذَا حَدَّثَ أَبُو هُرَيْرَةَ أَنَّ اللَّهَ قَالَ لِذَلِكَ الرَّجُلِ وَمِثْلُهُ مَعَهُ قَالَ أَبُو سَعِيدٍ وَعَشَرَةُ أَمْثَالِهِ مَعَهُ يَا أَبَا هُرَيْرَةَ قَالَ أَبُو هُرَيْرَةَ مَا حَفِظْتُ إِلَّا قَوْلَهُ ذَلِكَ لَكَ وَمِثْلُهُ مَعَهُ قَالَ أَبُو سَعِيدٍ أَشْهَدُ أَنِّي حَفِظْتُ مِنْ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَوْلَهُ ذَلِكَ لَكَ وَعَشَرَةُ أَمْثَالِهِ قَالَ أَبُو هُرَيْرَةَ وَذَلِكَ الرَّجُلُ آخِرُ أَهْلِ الْجَنَّةِ دُخُولًا الْجَنَّةَ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ عَبْدِ الرَّحْمَنِ الدَّارِمِيُّ أَخْبَرَنَا أَبُو الْيَمَانِ أَخْبَرَنَا شُعَيْبٌ عَنْ الزُّهْرِيِّ قَالَ أَخْبَرَنِي سَعِيدُ بْنُ الْمُسَيَّبِ وَعَطَاءُ بْنُ يَزِيدَ اللَّيْثِيُّ أَنَّ أَبَا هُرَيْرَةَ أَخْبَرَهُمَا أَنَّ النَّاسَ قَالُوا لِلنَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَا رَسُولَ اللَّهِ هَلْ نَرَى رَبَّنَا يَوْمَ الْقِيَامَةِ وَسَاقَ الْحَدِيثَ بِمِثْلِ مَعْنَى حَدِيثِ إِبْرَاهِيمَ بْنِ سَعْدٍ
[Zuhair bin Harb] papasakojo mums [Ya'qub bin Ibrahim] papasakojo mums [mano tėvui] iš [Ibn Shihab] iš [Ata' bin Yazid al-Laytsi], kad [Abu Hurayrah] jam pranešė, jog žmonės sakė: „O Alacho Pasiuntiny! Ar galėsime pamatyti savo Viešpatį Prisikėlimo dieną?“ Tada jis paklausė: „Ar jums pakenks, jei žiūrėsite į mėnulį pilną naktį be debesų?“ Jie atsakė: „Ne, o Alacho Pasiuntiny.“ Jis vėl paklausė: „Ar jums pakenks, jei žiūrėsite į saulę dieną, kai ji giedra be debesų?“ Jie atsakė: „Ne, o Alacho Pasiuntiny.“ Tada jis tarė: „Iš tiesų, jūs galėsite Jį pamatyti ir tokiu būdu. Alachas surinks žmones Prisikėlimo dieną ir sakys: „Kas ką nors garbina, tegul seka tuo dalyku, kas garbina saulę, tegul seka saule, kas garbina mėnulį, tegul seka mėnuliu, ir kas garbina taghut, tegul seka taghut, ir ši umma išliks, kurioje vis dar yra veidmainių.“ Tada Alachas Tabaraka wa Ta'ala sutiko juos tokiu pavidalu, kurio jie neatpažino, tada Jis tarė: „Aš esu jūsų Rabanas“. Bet jie atsakė: „Ieškau prieglobsčio pas Alachą nuo jūsų, tai yra mūsų vieta, kol mūsų Rabanas mus sutiks. Jei mūsų Rabanas mus sutiks, mes jį atpažinsime.“ Po to Alachas Ta'ala sutiko juos tokiu pavidalu, kurį jie atpažino. Alachas tarė: „Aš esu jūsų Rabanas“. Jie atsakė: „Taip, tu esi mūsų Rabanas“. Taigi jie sekė paskui jį. Ir širatai – tiltai – buvo ištiesti abiejose Džahanamo pusėse, kol aš ir mano umma pirmieji jį perėjome, niekas nekalbėjo atskirai, išskyrus apaštalus, tuo tarpu apaštalų malda tuo metu buvo „O Alachai, gelbėk, gelbėk“. Ir pragare yra geležinių kablių, panašių į Sa'dano medžio spyglius. Ar pažinojai Sa'dano medį? Draugai atsakė: „Taip, o Alacho Pasiuntiny.“ Jis tarė: „Iš tiesų, šie kabliai yra kaip Sa'dano medis, bet niekas nežino jo dydžio, išskyrus Alachą. Jis pagriebs bet ką pagal jo darbus, tarp jų yra ir tikinčiųjų, kurie išgelbėti dėl savo darbų, ir tarp jų yra ir tokių, kurie peržengia savo darbų ribas, kurie išgelbės save, kad, kai Alachas nuspręstų savo tarnų likimą ir norėtų pašalinti pragaro gyventojus iš pragaro savo gailestingumu, tada Jis įsakys angelams išvaryti pragaro gyventojus, kurie nepriskiria Alachui jokių partnerių, būtent tuos, kuriems Alachas panorės Jam pasigailėti, iš tų, kurie sako: „Nėra kitos vertos dievybės, išskyrus Alachą“. Angelai atpažins tuos, kurie yra pragare, iš nusilenkimo žymių, nes pragaras praris Adomo vaikus, išskyrus nusilenkimo žymes.“ Alachas uždraudė pragarui praryti nusižeminimo žymes, kad jos išeitų iš pragaro su apdegusiais kūnais, o tada laistomos nahrul hayyah – gyvybės vandeniu – kol jos auga kaip grūdai upėje. Kai Alachas baigė spręsti reikalus tarp Savo tarnų ir tarp jų liko vienas, kuris nukreipė savo veidą į pragarą, jis buvo paskutinis dangaus gyventojas, įžengęs į dangų. Jis meldėsi: „Viešpatie, nukreipk mano veidą nuo pragaro, nes jo kvapas mane trikdė, o jo liepsnos mane nudegino“. Tada jis paprašė Alacho, ko jis norėjo, tada Alachas tarė: „Ar prašysi ko nors kito, jei įvykdysiu tavo prašymą?“ Jis atsakė: „Ne, Tavo šlove, aš nieko kito neprašysiu“. Ir jo Rabanas priėmė pažadus ir įžadus, kaip Jam patiko, tada Jis nukreipė savo veidą nuo pragaro. Kai jis atsisuko į dangų ir pamatė jo grožį, jis kurį laiką tylėjo ir maldavo: „O Alache, pastatyk mane prie dangaus vartų“. Alachas prašo; „Ar neatsisakei savo pažado ir įžado neprašyti iš manęs amžinai nieko daugiau, išskyrus tai, ką daviau?, Adomo sūnau, kaip tau būtų malonu išduoti.“ Tarnas tarė: „O mano Viešpatie...!“ Ir jis vis dar maldavo, kol Alachas jo paklausė: „Ar prašysi ko nors kito, jei patenkinsiu tavo prašymą?“ Jis atsakė: „Ne, dėl Tavo šlovės, daugiau neprašysiu Tavęs su kitu prašymu.“ Tada žmogus atsisakė savo pažadų ir įžadų, kad Alachas juos padėtų prie dangaus vartų. Kai tarnas atsistojo prie dangaus vartų, jam atsivėrė dangus, kad jis pamatytų gyvenimo malonumus ir džiaugsmą, tada jis akimirką tylėjo ir maldavo: „O mano Viešpatie, įvesk mane į dangų“. Alachas sako: „Ar neatsisakei savo pažado neprašyti nieko daugiau, išskyrus tai, ką daviau?, Adomo sūnau, kaip greitai išdavei.“ Tarnas tarė: „O mano Raba, nepadaryk manęs vienu iš Tavo apgailėtiniausių tarnų.“ Ir jis nenustojo maldauti Alacho, kol Alachas Tabaraka wa Ta'ala iš jo nenusijuokė. Ir jei Alachas būtų nusijuokęs iš tarno, tada Alachas jam būtų pasakęs: „Įeik į dangų“. Jei tarnas į jį pateko, Alachas jam sako: „Įsivaizduojama“. Taigi tarnas klausia savo Viešpaties ir sapnuoja, kol Alachas jam tai primena sakydamas, sakydamas tą ir aną, kol tarno sapnas pasiekia savo viršūnę, Alachas jam sako: „Tai tau ir tau, ir tau panašūs“. ['Ata` bin Yazid] pasakė; [Abu Sa'id Al Khudri] ir Abu Hurairah nė kiek neatmetė jo hadiso, kol jei Abu Hurairah perteikė hadisą, kurį Alachas pasakė tarnui: „Ir tau panašūs“, tada Abu Sa'idas pasakė: „Ir dešimt kartų taip, o Abu Hurairah.“ Abu Hurairah pasakė: „Aš neįsiminiau, išskyrus tokius žodžius kaip šis: „Jums patinka“, – tarė Abu Sa'idas. „Liudiju, kad įsiminiau tą Alacho Pasiuntinio, sallallaahu 'alaihi wasallam, sakinį, būtent jo posakį: „Ir dešimt kartų taip, o Abu Hurairah.“ Abu Hurairah pasakė: „Ir tas tarnas yra paskutinis iš Rojaus žmonių, patekusių į Rojų.“ Mums pasakė [Abdullah bin Abdurrahman Ad Darimi] mums pasakė [Abu Al Yaman] mums pasakė [Syu'aib] iš [Az Zuhri] jis pasakė; pranešė mums [Sa'id bin Al Musayyab] ir ['Atha` bin Yazid Al Laitsi], kad [Abu Hurairah] jiems abiem pranešė, kad kompanionai paklausė Pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam: „O Alacho Pasiuntiny, ar mes pamatysime savo Rabą Prisikėlimo dieną?“. Tada pasakotojas tęsia hadisą kaip Ibrahimo bin Sa'do hadise.