Hadith Representative
Disingkaplah betis-nya hingga orang-orang yang menyembah Allah tetap bersujud
Imam Muslim : 269و حَدَّثَنِي سُوَيْدُ بْنُ سَعِيدٍ قَالَ حَدَّثَنِي حَفْصُ بْنُ مَيْسَرَةَ عَنْ زَيْدِ بْنِ أَسْلَمَ عَنْ عَطَاءِ بْنِ يَسَارٍ عَنْ أَبِي سَعِيدٍ الْخُدْرِيِّ أَنَّ نَاسًا فِي زَمَنِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالُوا يَا رَسُولَ اللَّهِ هَلْ نَرَى رَبَّنَا يَوْمَ الْقِيَامَةِ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ نَعَمْ قَالَ هَلْ تُضَارُّونَ فِي رُؤْيَةِ الشَّمْسِ بِالظَّهِيرَةِ صَحْوًا لَيْسَ مَعَهَا سَحَابٌ وَهَلْ تُضَارُّونَ فِي رُؤْيَةِ الْقَمَرِ لَيْلَةَ الْبَدْرِ صَحْوًا لَيْسَ فِيهَا سَحَابٌ قَالُوا لَا يَا رَسُولَ اللَّهِ قَالَ مَا تُضَارُّونَ فِي رُؤْيَةِ اللَّهِ تَبَارَكَ وَتَعَالَى يَوْمَ الْقِيَامَةِ إِلَّا كَمَا تُضَارُّونَ فِي رُؤْيَةِ أَحَدِهِمَا إِذَا كَانَ يَوْمُ الْقِيَامَةِ أَذَّنَ مُؤَذِّنٌ لِيَتَّبِعْ كُلُّ أُمَّةٍ مَا كَانَتْ تَعْبُدُ فَلَا يَبْقَى أَحَدٌ كَانَ يَعْبُدُ غَيْرَ اللَّهِ سُبْحَانَهُ مِنْ الْأَصْنَامِ وَالْأَنْصَابِ إِلَّا يَتَسَاقَطُونَ فِي النَّارِ حَتَّى إِذَا لَمْ يَبْقَ إِلَّا مَنْ كَانَ يَعْبُدُ اللَّهَ مِنْ بَرٍّ وَفَاجِرٍ وَغُبَّرِ أَهْلِ الْكِتَابِ فَيُدْعَى الْيَهُودُ فَيُقَالُ لَهُمْ مَا كُنْتُمْ تَعْبُدُونَ قَالُوا كُنَّا نَعْبُدُ عُزَيْرَ ابْنَ اللَّهِ فَيُقَالُ كَذَبْتُمْ مَا اتَّخَذَ اللَّهُ مِنْ صَاحِبَةٍ وَلَا وَلَدٍ فَمَاذَا تَبْغُونَ قَالُوا عَطِشْنَا يَا رَبَّنَا فَاسْقِنَا فَيُشَارُ إِلَيْهِمْ أَلَا تَرِدُونَ فَيُحْشَرُونَ إِلَى النَّارِ كَأَنَّهَا سَرَابٌ يَحْطِمُ بَعْضُهَا بَعْضًا فَيَتَسَاقَطُونَ فِي النَّارِ ثُمَّ يُدْعَى النَّصَارَى فَيُقَالُ لَهُمْ مَا كُنْتُمْ تَعْبُدُونَ قَالُوا كُنَّا نَعْبُدُ الْمَسِيحَ ابْنَ اللَّهِ فَيُقَالُ لَهُمْ كَذَبْتُمْ مَا اتَّخَذَ اللَّهُ مِنْ صَاحِبَةٍ وَلَا وَلَدٍ فَيُقَالُ لَهُمْ مَاذَا تَبْغُونَ فَيَقُولُونَ عَطِشْنَا يَا رَبَّنَا فَاسْقِنَا قَالَ فَيُشَارُ إِلَيْهِمْ أَلَا تَرِدُونَ فَيُحْشَرُونَ إِلَى جَهَنَّمَ كَأَنَّهَا سَرَابٌ يَحْطِمُ بَعْضُهَا بَعْضًا فَيَتَسَاقَطُونَ فِي النَّارِ حَتَّى إِذَا لَمْ يَبْقَ إِلَّا مَنْ كَانَ يَعْبُدُ اللَّهَ تَعَالَى مِنْ بَرٍّ وَفَاجِرٍ أَتَاهُمْ رَبُّ الْعَالَمِينَ سُبْحَانَهُ وَتَعَالَى فِي أَدْنَى صُورَةٍ مِنْ الَّتِي رَأَوْهُ فِيهَا قَالَ فَمَا تَنْتَظِرُونَ تَتْبَعُ كُلُّ أُمَّةٍ مَا كَانَتْ تَعْبُدُ قَالُوا يَا رَبَّنَا فَارَقْنَا النَّاسَ فِي الدُّنْيَا أَفْقَرَ مَا كُنَّا إِلَيْهِمْ وَلَمْ نُصَاحِبْهُمْ فَيَقُولُ أَنَا رَبُّكُمْ فَيَقُولُونَ نَعُوذُ بِاللَّهِ مِنْكَ لَا نُشْرِكُ بِاللَّهِ شَيْئًا مَرَّتَيْنِ أَوْ ثَلَاثًا حَتَّى إِنَّ بَعْضَهُمْ لَيَكَادُ أَنْ يَنْقَلِبَ فَيَقُولُ هَلْ بَيْنَكُمْ وَبَيْنَهُ آيَةٌ فَتَعْرِفُونَهُ بِهَا فَيَقُولُونَ نَعَمْ فَيُكْشَفُ عَنْ سَاقٍ فَلَا يَبْقَى مَنْ كَانَ يَسْجُدُ لِلَّهِ مِنْ تِلْقَاءِ نَفْسِهِ إِلَّا أَذِنَ اللَّهُ لَهُ بِالسُّجُودِ وَلَا يَبْقَى مَنْ كَانَ يَسْجُدُ اتِّقَاءً وَرِيَاءً إِلَّا جَعَلَ اللَّهُ ظَهْرَهُ طَبَقَةً وَاحِدَةً كُلَّمَا أَرَادَ أَنْ يَسْجُدَ خَرَّ عَلَى قَفَاهُ ثُمَّ يَرْفَعُونَ رُءُوسَهُمْ وَقَدْ تَحَوَّلَ فِي صُورَتِهِ الَّتِي رَأَوْهُ فِيهَا أَوَّلَ مَرَّةٍ فَقَالَ أَنَا رَبُّكُمْ فَيَقُولُونَ أَنْتَ رَبُّنَا ثُمَّ يُضْرَبُ الْجِسْرُ عَلَى جَهَنَّمَ وَتَحِلُّ الشَّفَاعَةُ وَيَقُولُونَ اللَّهُمَّ سَلِّمْ سَلِّمْ قِيلَ يَا رَسُولَ اللَّهِ وَمَا الْجِسْرُ قَالَ دَحْضٌ مَزِلَّةٌ فِيهِ خَطَاطِيفُ وَكَلَالِيبُ وَحَسَكٌ تَكُونُ بِنَجْدٍ فِيهَا شُوَيْكَةٌ يُقَالُ لَهَا السَّعْدَانُ فَيَمُرُّ الْمُؤْمِنُونَ كَطَرْفِ الْعَيْنِ وَكَالْبَرْقِ وَكَالرِّيحِ وَكَالطَّيْرِ وَكَأَجَاوِيدِ الْخَيْلِ وَالرِّكَابِ فَنَاجٍ مُسَلَّمٌ وَمَخْدُوشٌ مُرْسَلٌ وَمَكْدُوسٌ فِي نَارِ جَهَنَّمَ حَتَّى إِذَا خَلَصَ الْمُؤْمِنُونَ مِنْ النَّارِ فَوَالَّذِي نَفْسِي بِيَدِهِ مَا مِنْكُمْ مِنْ أَحَدٍ بِأَشَدَّ مُنَاشَدَةً لِلَّهِ فِي اسْتِقْصَاءِ الْحَقِّ مِنْ الْمُؤْمِنِينَ لِلَّهِ يَوْمَ الْقِيَامَةِ لِإِخْوَانِهِمْ الَّذِينَ فِي النَّارِ يَقُولُونَ رَبَّنَا كَانُوا يَصُومُونَ مَعَنَا وَيُصَلُّونَ وَيَحُجُّونَ فَيُقَالُ لَهُمْ أَخْرِجُوا مَنْ عَرَفْتُمْ فَتُحَرَّمُ صُوَرُهُمْ عَلَى النَّارِ فَيُخْرِجُونَ خَلْقًا كَثِيرًا قَدْ أَخَذَتْ النَّارُ إِلَى نِصْفِ سَاقَيْهِ وَإِلَى رُكْبَتَيْهِ ثُمَّ يَقُولُونَ رَبَّنَا مَا بَقِيَ فِيهَا أَحَدٌ مِمَّنْ أَمَرْتَنَا بِهِ فَيَقُولُ ارْجِعُوا فَمَنْ وَجَدْتُمْ فِي قَلْبِهِ مِثْقَالَ دِينَارٍ مِنْ خَيْرٍ فَأَخْرِجُوهُ فَيُخْرِجُونَ خَلْقًا كَثِيرًا ثُمَّ يَقُولُونَ رَبَّنَا لَمْ نَذَرْ فِيهَا أَحَدًا مِمَّنْ أَمَرْتَنَا ثُمَّ يَقُولُ ارْجِعُوا فَمَنْ وَجَدْتُمْ فِي قَلْبِهِ مِثْقَالَ نِصْفِ دِينَارٍ مِنْ خَيْرٍ فَأَخْرِجُوهُ فَيُخْرِجُونَ خَلْقًا كَثِيرًا ثُمَّ يَقُولُونَ رَبَّنَا لَمْ نَذَرْ فِيهَا مِمَّنْ أَمَرْتَنَا أَحَدًا ثُمَّ يَقُولُ ارْجِعُوا فَمَنْ وَجَدْتُمْ فِي قَلْبِهِ مِثْقَالَ ذَرَّةٍ مِنْ خَيْرٍ فَأَخْرِجُوهُ فَيُخْرِجُونَ خَلْقًا كَثِيرًا ثُمَّ يَقُولُونَ رَبَّنَا لَمْ نَذَرْ فِيهَا خَيْرًا وَكَانَ أَبُو سَعِيدٍ الْخُدْرِيُّ يَقُولُ إِنْ لَمْ تُصَدِّقُونِي بِهَذَا الْحَدِيثِ فَاقْرَءُوا إِنْ شِئْتُمْ { إِنَّ اللَّهَ لَا يَظْلِمُ مِثْقَالَ ذَرَّةٍ وَإِنْ تَكُ حَسَنَةً يُضَاعِفْهَا وَيُؤْتِ مِنْ لَدُنْهُ أَجْرًا عَظِيمًا } فَيَقُولُ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ شَفَعَتْ الْمَلَائِكَةُ وَشَفَعَ النَّبِيُّونَ وَشَفَعَ الْمُؤْمِنُونَ وَلَمْ يَبْقَ إِلَّا أَرْحَمُ الرَّاحِمِينَ فَيَقْبِضُ قَبْضَةً مِنْ النَّارِ فَيُخْرِجُ مِنْهَا قَوْمًا لَمْ يَعْمَلُوا خَيْرًا قَطُّ قَدْ عَادُوا حُمَمًا فَيُلْقِيهِمْ فِي نَهَرٍ فِي أَفْوَاهِ الْجَنَّةِ يُقَالُ لَهُ نَهَرُ الْحَيَاةِ فَيَخْرُجُونَ كَمَا تَخْرُجُ الْحِبَّةُ فِي حَمِيلِ السَّيْلِ أَلَا تَرَوْنَهَا تَكُونُ إِلَى الْحَجَرِ أَوْ إِلَى الشَّجَرِ مَا يَكُونُ إِلَى الشَّمْسِ أُصَيْفِرُ وَأُخَيْضِرُ وَمَا يَكُونُ مِنْهَا إِلَى الظِّلِّ يَكُونُ أَبْيَضَ فَقَالُوا يَا رَسُولَ اللَّهِ كَأَنَّكَ كُنْتَ تَرْعَى بِالْبَادِيَةِ قَالَ فَيَخْرُجُونَ كَاللُّؤْلُؤِ فِي رِقَابِهِمْ الْخَوَاتِمُ يَعْرِفُهُمْ أَهْلُ الْجَنَّةِ هَؤُلَاءِ عُتَقَاءُ اللَّهِ الَّذِينَ أَدْخَلَهُمْ اللَّهُ الْجَنَّةَ بِغَيْرِ عَمَلٍ عَمِلُوهُ وَلَا خَيْرٍ قَدَّمُوهُ ثُمَّ يَقُولُ ادْخُلُوا الْجَنَّةَ فَمَا رَأَيْتُمُوهُ فَهُوَ لَكُمْ فَيَقُولُونَ رَبَّنَا أَعْطَيْتَنَا مَا لَمْ تُعْطِ أَحَدًا مِنْ الْعَالَمِينَ فَيَقُولُ لَكُمْ عِنْدِي أَفْضَلُ مِنْ هَذَا فَيَقُولُونَ يَا رَبَّنَا أَيُّ شَيْءٍ أَفْضَلُ مِنْ هَذَا فَيَقُولُ رِضَايَ فَلَا أَسْخَطُ عَلَيْكُمْ بَعْدَهُ أَبَدًا قَالَ مُسْلِم قَرَأْتُ عَلَى عِيسَى بْنِ حَمَّادٍ زُغْبَةَ الْمِصْرِيِّ هَذَا الْحَدِيثَ فِي الشَّفَاعَةِ وَقُلْتُ لَهُ أُحَدِّثُ بِهَذَا الْحَدِيثِ عَنْكَ أَنَّكَ سَمِعْتَ مِنَ اللَّيْثِ بْنِ سَعْدٍ فَقَالَ نَعَمْ قُلْتُ لِعِيسَى بْنِ حَمَّادٍ أَخْبَرَكُمُ اللَّيْثُ بْنُ سَعْدٍ عَنْ خَالِدِ بْنِ يَزِيدَ عَنْ سَعِيدِ بْنِ أَبِي هِلَالٍ عَنْ زَيْدِ بْنِ أَسْلَمَ عَنْ عَطَاءِ بْنِ يَسَارٍ عَنْ أَبِي سَعِيدٍ الْخُدْرِيِّ أَنَّهُ قَالَ قُلْنَا يَا رَسُولَ اللَّهِ أَنَرَى رَبَّنَا قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ هَلْ تُضَارُّونَ فِي رُؤْيَةِ الشَّمْسِ إِذَا كَانَ يَوْمٌ صَحْوٌ قُلْنَا لَا وَسُقْتُ الْحَدِيثَ حَتَّى انْقَضَى آخِرُهُ وَهُوَ نَحْوُ حَدِيثِ حَفْصِ بْنِ مَيْسَرَةَ وَزَادَ بَعْدَ قَوْلِهِ بِغَيْرِ عَمَلٍ عَمِلُوهُ وَلَا قَدَمٍ قَدَّمُوهُ فَيُقَالُ لَهُمْ لَكُمْ مَا رَأَيْتُمْ وَمِثْلُهُ مَعَهُ قَالَ أَبُو سَعِيدٍ بَلَغَنِي أَنَّ الْجِسْرَ أَدَقُّ مِنْ الشَّعْرَةِ وَأَحَدُّ مِنْ السَّيْفِ وَلَيْسَ فِي حَدِيثِ اللَّيْثِ فَيَقُولُونَ رَبَّنَا أَعْطَيْتَنَا مَا لَمْ تُعْطِ أَحَدًا مِنْ الْعَالَمِينَ وَمَا بَعْدَهُ فَأَقَرَّ بِهِ عِيسَى بْنُ حَمَّادٍ و حَدَّثَنَاه أَبُو بَكْرِ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا جَعْفَرُ بْنُ عَوْنٍ حَدَّثَنَا هِشَامُ بْنُ سَعْدٍ حَدَّثَنَا زَيْدُ بْنُ أَسْلَمَ بِإِسْنَادِهِمَا نَحْوَ حَدِيثِ حَفْصِ بْنِ مَيْسَرَةَ إِلَى آخِرِهِ وَقَدْ زَادَ وَنَقَصَ شَيْئًا
Ir [Suwaidas bin Sa'idas] man papasakojo, jis sakė, [Hafsas bin Maisarah] man papasakojo iš [Zaido bin Aslamo], iš ['Ata' bin Yasaro], iš [Abu Sa'ido Al Khudri], kad grupė žmonių Alacho Pasiuntinio (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) laikais paklausė: „O Alacho Pasiuntiny! Ar pamatysime savo Viešpatį Prisikėlimo dieną?“ Jis atsakė: „Ar jūs stumdotės, kad pamatytumėte saulę giedrą dieną be debesų?“ Jie atsakė: „Ne, o Alacho Pasiuntiny.“ Tada jis paklausė: „Ar jūs stumdotės, kad pamatytumėte mėnulį pilnaties naktį be debesų?“ Jie atsakė: „Ne.“ Tada jis pasakė: „Jūs nestumdote, kad pamatytumėte savo Viešpatį, bet kaip ir nestumdote, kad pamatytumėte vieną iš dviejų.“ Prisikėlimo dieną šauklys sušuks: „Tegul kiekviena tauta seka tuo, ką anksčiau garbino“, kol niekas nebegarbins nieko kito, išskyrus Alachą, stabų ir statulų pavidalu, bet jie pateks į pragarą, kol neliks nieko kito, išskyrus tuos, kurie garbina Alachą; tiek gerus, tiek blogus žmones, ir likusius Knygos žmones, tada buvo pakviesti žydai ir paklausta: „Ką jūs anksčiau garbinote?“ Jie atsakė: „Mes anksčiau garbinome Uzairą, Alacho sūnų“. Tada buvo pasakyta: „Jūs melavote, Alachas nesukūrė žmonų ir vaikų. Tai ko jūs norite?“ Jie atsakė: „Mes trokštame, o mūsų Viešpatie, todėl duokite mums atsigerti“. Tada jiems buvo nurodyta kažką, kas numalšino troškulį, tada jie buvo nuvesti į pragarą, tarsi miražu, vieni smogė kitiems, tada jie pateko į pragarą. Tada buvo pakviesti krikščionys ir paklausta: „Ką jūs anksčiau garbinote?“ Jie atsakė: „Mes anksčiau garbinome Mesiją, Alacho sūnų“. Tada jiems bus pasakyta: „Jūs melavote. Alachas neima žmonų ir vaikų.“ Jiems bus pasakyta: „Ko norite?“ Jie sakys: „Mes ištroškę, o mūsų Viešpatie! Duok mums atsigerti.“ Jis pasakys: „Tada jiems bus užsiminta: „Ar negersite?“ Ir jie bus surinkti pragare tarsi miraže, vieni muš kitus, o paskui įkris į jį, kol neliks nieko, išskyrus tuos, kurie garbina Alachą, iš teisiųjų ir vargšų. Tada Alachas ateis pas juos lengviausiu pavidalu, kokį jie gali matyti. Alachas pasakys: „Ko jūs laukiate, kai kiekviena tauta seka tuo, ką garbina?“ Jie sakys: „O mūsų Viešpatie! Mes atsiskyrėme nuo šio pasaulio žmonių, kai mums reikėjo to, ko mums reikėjo iš jų, bet mes su jais nesusidraugavome.“ Tada Alachas pasakys: „Aš esu jūsų Viešpats.“ Taigi jie sakys: „Aš ieškau prieglobsčio pas Alachą nuo Tavęs; mes nieko nesiesime su Alachu.“ Jie tai pasakė du ar tris kartus, todėl kai kurie iš jų beveik apsisuko, tada Alachas paklausė: „Ar yra kokių nors ženklų tarp jūsų ir Jo, pagal kuriuos galėtumėte juos atpažinti?“ jie atsakė; „Taip“, tada Jo veršis buvo apreikštas, todėl neliko nė vieno, kuris anksčiau buvo nuoširdžiai lenkęsis Alachui, nebent Alachas leistų jam lenktis. Ir nė vienas neliko, kuris anksčiau buvo lenkęsis dėl ego ir rijos, nebent Alachas sulenktų jo nugarą į vieną raukšlę, kiekvieną kartą, kai jis norėjo lenktis, jis krisdavo ant sprando. Tada jie pakėlė galvas, ir Alachas pasikeitė į formą, kurią jie galėjo pamatyti pirmą kartą, Alachas tarė: „Aš esu jūsų Rabanas.“ Taigi jie tarė: „Tu esi mūsų Rabanas.“ Tada per Džahannamą buvo ištiestas tiltas, ir tuo metu įvyko užtarimas, jie murmėjo: „O Alachai, gelbėk, gelbėk.“ Kažkas paklausė: „O Alacho Pasiuntiny, kas tas tiltas?“ jis atsakė; „Slidi vieta, kuri gali slysti, ten yra geležiniai grandikliai, geležiniai kabliai ir geležiniai spygliai, padaryti iš dygliuotų medžių. Tada tikintieji praeis pro ją kaip akies mirksnis, kaip žaibas, kaip vėjas, kaip paukščiai, kaip šuoliuojantys arkliai ir jojantys gyvūnai. Tada bus musulmonų, kurie bus išgelbėti, kai kurie bus sudraskyti ir sulaikyti, o kai kurie bus įmesti į pragarą. Taigi, kai tikintieji bus išlaisvinti iš pragaro, Tas, kurio rankose yra mano siela, nė vienas iš jūsų nebus toks atkaklus maldaudamas Alacho, reikalaudamas al-Haq Teismo dieną už savo brolius, kurie yra pragare, jie šaukia: „O mūsų Raba, jie visada pasninkauja su mumis, meldžiasi su mumis ir atlieka hadžą su mumis.“ Taigi jiems buvo pasakyta: „Išveskite tuos žmones, kuriuos pažįstate.“ Taigi jų veidai buvo juodi, nes juos iškepė pragaro ugnis, tada jie išvedė tiek daug žmonių, kuriuos pragaras suvalgė iki blauzdų vidurio ir iki kelių. Tada jie tarė: „Viešpatie, mums nebėra nieko, ką mums įsakei.“ Tada Alachas tarė: „Grįžkite, o jei rasite jo širdyje gerų darbų, sveriančių dinarą, išimkite jį.“ Jie išėmė tokią didelę sumą, o tada tarė: „O mūsų Rabe, mes nepalikome joje nė vieno, kurį mums įsakei.“ Tada Alachas tarė: „Grįžkite, o jei rasite jo širdyje pusės dinaro vertės gerumo, išimkite jį.“ Taigi jie išleido daug pinigų. Tada jie vėl tarė: „O mūsų Rabe, mes nepalikome joje nė vieno, kurį mums įsakei.“ Tada Alachas tarė: „Grįžkite, o jei rasite jo širdyje tokį pat gerą kaip grūdas, išimkite jį.“ Taigi jie vėl išėmė labai didelę sumą. Tada jie tarė: „O mūsų Viešpatie, mes nepalikome joje jokio gėrio.“ Abu Sa'id al Khudri pasakė: „Jei netikite šiuo hadisu, prašau, perskaitykite eilutę: „Iš tiesų, Alachas niekam nedaro tokios skriaudos kaip zarrah, ir jei yra tokia didelė dorybė kaip zarrah, tikrai Alachas ją padaugins ir duos iš Jo didelį atlygį.“ – Klausimai. An Nisa: 40 – Tada Alachas tarė: „Angelai, pranašai ir tikintieji užtarė, o tie, kurie neužtarė, yra Gailestingiausi.“ Tada Alachas paėmė ranką iš pragaro gelmių, iš kurios Alachas išvedė žmones, kurie nedarė nieko gero, ir jie jau buvo juodos anglies pavidalo. Tada Alachas įmetė juos į upę priešais dangų, kuri vadinama gyvenimo upe. Tada jie išnyra iš upės kaip sėklos, augančios upės tėkmėje, ar nematote jų augančių – šliaužiančių – ant uolų ar medžių, vejančiųsi saulės šviesą? Tada tos, kurios auga kaip sėklos, yra gelsvos ir žalsvos spalvos, o tos, kurios yra šešėlyje, bus baltos.“ Tada kompanionai paklausė: „Tarsi piemuotumėte beduinų apylinkėse?“ Jis tęsė: „Jie tada išėjo kaip perlai, o ant jų kelių buvo žiedai, kuriuos dangaus žmonės galėjo atpažinti. Ir tai yra žmonės, kuriuos Alachas išlaisvino ir įkėlė į dangų be jokių gerų darbų ar gerumo. Tada Alachas tarė: „Įveskite jus į rojų. Ką pamatysite, tą turėsite“. Jie atsakė: „O mūsų Raba, iš tiesų Tu davei mums kažką, ko niekada nedavei jokiam žemės gyventojui“. Tada Alachas tarė: „Iš tiesų, tai, ką Mes tau paruošėme, yra geriau už visa tai“. Jie vėl tarė: „O Raba, kas yra geriau už visa tai!“ Alachas atsakė: „Mano malonumas, aš niekada ant tavęs nepyksiu“. Musulmonas tarė: „Aš deklamavau šį hadisą [Isa bin Hammad Zughbah al Mishri] akivaizdoje dėl užtarimo.“ Aš jam pasakiau: „Perduodu šį tavęs hadisą, kurį girdėjai iš [Laits bin Sa'd], iš [Khalid bin Yazid], iš [Sa'id bin Abu Hilal], iš [Zaid bin Aslam], iš [Atha bin Yasar], iš [Abu Sa'id Al Khudri], kad jis sakė: „O Alacho Pasiuntiny, ar pamatysime mūsų Rabą?“ Atsakydamas paklausė Rasulullah Sallallahu 'alaihi wa Sallam: „Ar jaučiate kokį nors pavojų žiūrėdami į saulę giedrą dieną?“ Mes atsakėme: „Ne“. Tada aš tęsiau hadisą, kol jis buvo baigtas. Ir šis hadisas yra panašus į Hafsh bin Maisarah hadisą.“ Ir po savo žodžių jis pridūrė: „be jokių darbų ar gerumo“. Tada jiems buvo pasakyta: „Jums tai, ką matėte, ir tas pats buvo su juo“. Abu Sa'id pasakė: „Man atėjo į galvą, kad tiltai yra mažesni už plaukus ir aštresni už kardus“. Ir Laito hadise nėra jokių pakeitimų: „Jie pasakė: „O mūsų Raba, tu davei mums kažką, kas neduota niekam pasaulyje“. Ir sakinys po to. Ir Isa bin Hammad sutiko“. Mums buvo pasakyta, kad [Abu Bakar bin Abu Syaibah] mums pasakė, kad [Ja'far bin Aun] mums pasakė, kad [Hisyam bin Sa'd] mums pasakė, kad [Zaid bin Aslam] yra tas pats, kas antrasis isnadas, kaip ir Hafsh bin Maisarah hadisas, iki paskutinio sakinio, ir yra papildymų bei atimčių“.