Hadith Representative
Ketika Aminah melahirkan Rasulullah, setelah ditinggal wafat oleh ayahnya, maka ummu Aimanlah yang merawat beliau, hingga beliau dewasa
Imam Muslim : 3318و حَدَّثَنِي أَبُو الطَّاهِرِ وَحَرْمَلَةُ قَالَا أَخْبَرَنَا ابْنُ وَهْبٍ أَخْبَرَنِي يُونُسُ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ قَالَ لَمَّا قَدِمَ الْمُهَاجِرُونَ مِنْ مَكَّةَ الْمَدِينَةَ قَدِمُوا وَلَيْسَ بِأَيْدِيهِمْ شَيْءٌ وَكَانَ الْأَنْصَارُ أَهْلَ الْأَرْضِ وَالْعَقَارِ فَقَاسَمَهُمْ الْأَنْصَارُ عَلَى أَنْ أَعْطَوْهُمْ أَنْصَافَ ثِمَارِ أَمْوَالِهِمْ كُلَّ عَامٍ وَيَكْفُونَهُمْ الْعَمَلَ وَالْمَئُونَةَ وَكَانَتْ أُمُّ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ وَهِيَ تُدْعَى أُمَّ سُلَيْمٍ وَكَانَتْ أُمُّ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ أَبِي طَلْحَةَ كَانَ أَخًا لِأَنَسٍ لِأُمِّهِ وَكَانَتْ أَعْطَتْ أُمُّ أَنَسٍ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عِذَاقًا لَهَا فَأَعْطَاهَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أُمَّ أَيْمَنَ مَوْلَاتَهُ أُمَّ أُسَامَةَ بْنِ زَيْدٍ قَالَ ابْنُ شِهَابٍ فَأَخْبَرَنِي أَنَسُ بْنُ مَالِكٍ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَمَّا فَرَغَ مِنْ قِتَالِ أَهْلِ خَيْبَرَ وَانْصَرَفَ إِلَى الْمَدِينَةِ رَدَّ الْمُهَاجِرُونَ إِلَى الْأَنْصَارِ مَنَائِحَهُمْ الَّتِي كَانُوا مَنَحُوهُمْ مِنْ ثِمَارِهِمْ قَالَ فَرَدَّ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِلَى أُمِّي عِذَاقَهَا وَأَعْطَى رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أُمَّ أَيْمَنَ مَكَانَهُنَّ مِنْ حَائِطِهِ قَالَ ابْنُ شِهَابٍ وَكَانَ مِنْ شَأْنِ أُمِّ أَيْمَنَ أُمِّ أُسَامَةَ بْنِ زَيْدٍ أَنَّهَا كَانَتْ وَصِيفَةً لِعَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَبْدِ الْمُطَّلِبِ وَكَانَتْ مِنْ الْحَبَشَةِ فَلَمَّا وَلَدَتْ آمِنَةُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بَعْدَ مَا تُوُفِّيَ أَبُوهُ فَكَانَتْ أُمُّ أَيْمَنَ تَحْضُنُهُ حَتَّى كَبِرَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَعْتَقَهَا ثُمَّ أَنْكَحَهَا زَيْدَ بْنَ حَارِثَةَ ثُمَّ تُوُفِّيَتْ بَعْدَ مَا تُوُفِّيَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِخَمْسَةِ أَشْهُرٍ
Ir man [Abu At Thahir], ir [Harmalah] abu man pasakė; mums pranešė [Ibnu Wahb], kuris man [Yunus] pranešė iš [Ibnu Shihab], iš [Anas bin Malik], kad jis sakė: „Kai muhadžinai atvyko iš Mekos į Mediną, jie atvyko nieko neturėdami, tuo tarpu ansarai turėjo didelius žemės plotus ir palmių sodus. Taigi ansarų tauta išdalijo dalį žemės muhadžirinų draugams su sąlyga, kad jie kasmet atiduos pusę savo derliaus. Taigi muhadžinai mokėjo ansarų tautai darbu ir maistu.“ Ponia Anas bin Malik, paprastai vadinama Umm Sulaim, ir ponia Abdullah bin Abu Thalhah – Anas įbrolis, ponia Anas atidavė savo datulių palmių sodą Pranašui (tebūnie jam ramybė ir ramybė), o tada jis jį atidavė Umm Aiman, ponios Usamah bin Zaid vergui. Ibn Šihabas pasakė: „Tada Anas bin Malikas man papasakojo, kad kai Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam grįžo iš Chaibaro karo, jis grįžo į Mediną, tada muhadžirinas grąžino datulių palmių sodus, kuriuos jiems buvo davęs ansaras.“ Ibn Šihabas pasakė: „Rašulullah shallallaahu 'alaihi wasallam taip pat grąžino savo datulių palmių sodą mano motinai, o dalį savo datulių palmių sodo jis taip pat atidavė Umm Aimanui.“ Ibn Syihabas pasakė: „Problema su Umm Aimanu buvo ta, kad Usamos bin Zaido motina kažkada buvo Abdullah bin Abdul Muththallib, kilusio iš Habasijos, tarnaitė.“ Kai Amina – pranašo motina – pagimdė sūnų (tebūnie jam ramybė ir ramybė), po tėvo mirties Umm Aiman rūpinosi ja iki pilnametystės, o tada ją išlaisvino ir ištekėjo Zaid bin Haritsah. Umm Aiman mirė praėjus penkeriems metams po pranašo (tebūnie jam ramybė ir ramybė) mirties.