Hadith Representative
Nabi Isa mencari Dajjal hingga menemuinya di pintu Ludd lalu membunuhnya
Imam Tirmidzi : 2166حَدَّثَنَا عَلِيُّ بْنُ حُجْرٍ أَخْبَرَنَا الْوَلِيدُ بْنُ مُسْلِمٍ وَعَبْدُ اللَّهِ بْنُ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ يَزِيدَ بْنِ جَابِرٍ دَخَلَ حَدِيثُ أَحَدِهِمَا فِي حَدِيثِ الْآخَرِ عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ يَزِيدَ بْنِ جَابِرٍ عَنْ يَحْيَى بْنِ جَابِرٍ الطَّائِيِّ عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ جُبَيْرٍ عَنْ أَبِيهِ جُبَيْرِ بْنِ نُفَيْرٍ عَنْ النَّوَّاسِ بْنِ سَمْعَانَ الْكِلَابِيِّ قَالَذَكَرَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الدَّجَّالَ ذَاتَ غَدَاةٍ فَخَفَّضَ فِيهِ وَرَفَّعَ حَتَّى ظَنَنَّاهُ فِي طَائِفَةِ النَّخْلِ قَالَ فَانْصَرَفْنَا مِنْ عِنْدِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ثُمَّ رَجَعْنَا إِلَيْهِ فَعَرَفَ ذَلِكَ فِينَا فَقَالَ مَا شَأْنُكُمْ قَالَ قُلْنَا يَا رَسُولَ اللَّهِ ذَكَرْتَ الدَّجَّالَ الْغَدَاةَ فَخَفَّضْتَ فِيهِ وَرَفَّعْتَ حَتَّى ظَنَنَّاهُ فِي طَائِفَةِ النَّخْلِ قَالَ غَيْرُ الدَّجَّالِ أَخْوَفُ لِي عَلَيْكُمْ إِنْ يَخْرُجْ وَأَنَا فِيكُمْ فَأَنَا حَجِيجُهُ دُونَكُمْ وَإِنْ يَخْرُجْ وَلَسْتُ فِيكُمْ فَامْرُؤٌ حَجِيجُ نَفْسِهِ وَاللَّهُ خَلِيفَتِي عَلَى كُلِّ مُسْلِمٍ إِنَّهُ شَابٌّ قَطَطٌ عَيْنُهُ طَافِئَةٌ شَبِيهٌ بِعَبْدِ الْعُزَّى بْنِ قَطَنٍ فَمَنْ رَآهُ مِنْكُمْ فَلْيَقْرَأْ فَوَاتِحَ سُورَةِ أَصْحَابِ الْكَهْفِ قَالَ يَخْرُجُ مَا بَيْنَ الشَّامِ وَالْعِرَاقِ فَعَاثَ يَمِينًا وَشِمَالًا يَا عِبَادَ اللَّهِ اثْبُتُوا قَالَ قُلْنَا يَا رَسُولَ اللَّهِ وَمَا لَبْثُهُ فِي الْأَرْضِ قَالَ أَرْبَعِينَ يَوْمًا يَوْمٌ كَسَنَةٍ وَيَوْمٌ كَشَهْرٍ وَيَوْمٌ كَجُمُعَةٍ وَسَائِرُ أَيَّامِهِ كَأَيَّامِكُمْ قَالَ قُلْنَا يَا رَسُولَ اللَّهِ أَرَأَيْتَ الْيَوْمَ الَّذِي كَالسَّنَةِ أَتَكْفِينَا فِيهِ صَلَاةُ يَوْمٍ قَالَ لَا وَلَكِنْ اقْدُرُوا لَهُ قَالَ قُلْنَا يَا رَسُولَ اللَّهِ فَمَا سُرْعَتُهُ فِي الْأَرْضِ قَالَ كَالْغَيْثِ اسْتَدْبَرَتْهُ الرِّيحُ فَيَأْتِي الْقَوْمَ فَيَدْعُوهُمْ فَيُكَذِّبُونَهُ وَيَرُدُّونَ عَلَيْهِ قَوْلَهُ فَيَنْصَرِفُ عَنْهُمْ فَتَتْبَعُهُ أَمْوَالُهُمْ وَيُصْبِحُونَ لَيْسَ بِأَيْدِيهِمْ شَيْءٌ ثُمَّ يَأْتِي الْقَوْمَ فَيَدْعُوهُمْ فَيَسْتَجِيبُونَ لَهُ وَيُصَدِّقُونَهُ فَيَأْمُرُ السَّمَاءَ أَنْ تُمْطِرَ فَتُمْطِرَ وَيَأْمُرُ الْأَرْضَ أَنْ تُنْبِتَ فَتُنْبِتَ فَتَرُوحُ عَلَيْهِمْ سَارِحَتُهُمْ كَأَطْوَلِ مَا كَانَتْ ذُرًا وَأَمَدِّهِ خَوَاصِرَ وَأَدَرِّهِ ضُرُوعًا قَالَ ثُمَّ يَأْتِي الْخَرِبَةَ فَيَقُولُ لَهَا أَخْرِجِي كُنُوزَكِ فَيَنْصَرِفُ مِنْهَا فَيَتْبَعُهُ كَيَعَاسِيبِ النَّحْلِ ثُمَّ يَدْعُو رَجُلًا شَابًّا مُمْتَلِئًا شَبَابًا فَيَضْرِبُهُ بِالسَّيْفِ فَيَقْطَعُهُ جِزْلَتَيْنِ ثُمَّ يَدْعُوهُ فَيُقْبِلُ يَتَهَلَّلُ وَجْهُهُ يَضْحَكُ فَبَيْنَمَا هُوَ كَذَلِكَ إِذْ هَبَطَ عِيسَى ابْنُ مَرْيَمَ عَلَيْهِ السَّلَام بِشَرْقِيِّ دِمَشْقَ عِنْدَ الْمَنَارَةِ الْبَيْضَاءِ بَيْنَ مَهْرُودَتَيْنِ وَاضِعًا يَدَيْهِ عَلَى أَجْنِحَةِ مَلَكَيْنِ إِذَا طَأْطَأَ رَأْسَهُ قَطَرَ وَإِذَا رَفَعَهُ تَحَدَّرَ مِنْهُ جُمَّانٌ كَاللُّؤْلُؤِ قَالَ وَلَا يَجِدُ رِيحَ نَفْسِهِ يَعْنِي أَحَدًا إِلَّا مَاتَ وَرِيحُ نَفْسِهِ مُنْتَهَى بَصَرِهِ قَالَ فَيَطْلُبُهُ حَتَّى يُدْرِكَهُ بِبَابِ لُدٍّ فَيَقْتُلَهُ قَالَ فَيَلْبَثُ كَذَلِكَ مَا شَاءَ اللَّهُ قَالَ ثُمَّ يُوحِي اللَّهُ إِلَيْهِ أَنْ حَوِّزْ عِبَادِي إِلَى الطُّورِ فَإِنِّي قَدْ أَنْزَلْتُ عِبَادًا لِي لَا يَدَانِ لِأَحَدٍ بِقِتَالِهِمْ قَالَ وَيَبْعَثُ اللَّهُ يَأْجُوجَ وَمَأْجُوجَ وَهُمْ كَمَا قَالَ اللَّهُ{ مِنْ كُلِّ حَدَبٍ يَنْسِلُونَ }قَالَ فَيَمُرُّ أَوَّلُهُمْ بِبُحَيْرَةِ الطَّبَرِيَّةِ فَيَشْرَبُ مَا فِيهَا ثُمَّ يَمُرُّ بِهَا آخِرُهُمْ فَيَقُولُ لَقَدْ كَانَ بِهَذِهِ مَرَّةً مَاءٌ ثُمَّ يَسِيرُونَ حَتَّى يَنْتَهُوا إِلَى جَبَلِ بَيْتِ مَقْدِسٍ فَيَقُولُونَ لَقَدْ قَتَلْنَا مَنْ فِي الْأَرْضِ فَهَلُمَّ فَلْنَقْتُلْ مَنْ فِي السَّمَاءِ فَيَرْمُونَ بِنُشَّابِهِمْ إِلَى السَّمَاءِ فَيَرُدُّ اللَّهُ عَلَيْهِمْ نُشَّابَهُمْ مُحْمَرًّا دَمًا وَيُحَاصَرُ عِيسَى ابْنُ مَرْيَمَ وَأَصْحَابُهُ حَتَّى يَكُونَ رَأْسُ الثَّوْرِ يَوْمَئِذٍ خَيْرًا لِأَحَدِهِمْ مِنْ مِائَةِ دِينَارٍ لِأَحَدِكُمْ الْيَوْمَ قَالَ فَيَرْغَبُ عِيسَى ابْنُ مَرْيَمَ إِلَى اللَّهِ وَأَصْحَابُهُ قَالَ فَيُرْسِلُ اللَّهُ إِلَيْهِمْ النَّغَفَ فِي رِقَابِهِمْ فَيُصْبِحُونَ فَرْسَى مَوْتَى كَمَوْتِ نَفْسٍ وَاحِدَةٍ قَالَ وَيَهْبِطُ عِيسَى وَأَصْحَابُهُ فَلَا يَجِدُ مَوْضِعَ شِبْرٍ إِلَّا وَقَدْ مَلَأَتْهُ زَهَمَتُهُمْ وَنَتَنُهُمْ وَدِمَاؤُهُمْ قَالَ فَيَرْغَبُ عِيسَى إِلَى اللَّهِ وَأَصْحَابُهُ قَالَ فَيُرْسِلُ اللَّهُ عَلَيْهِمْ طَيْرًا كَأَعْنَاقِ الْبُخْتِ قَالَ فَتَحْمِلُهُمْ فَتَطْرَحُهُمْ بِالْمَهْبِلِ وَيَسْتَوْقِدُ الْمُسْلِمُونَ مِنْ قِسِيِّهِمْ وَنُشَّابِهِمْ وَجِعَابِهِمْ سَبْعَ سِنِينَ قَالَ وَيُرْسِلُ اللَّهُ عَلَيْهِمْ مَطَرًا لَا يُكَنُّ مِنْهُ بَيْتُ وَبَرٍ وَلَا مَدَرٍ قَالَ فَيَغْسِلُ الْأَرْضَ فَيَتْرُكُهَا كَالزَّلَفَةِ قَالَ ثُمَّ يُقَالُ لِلْأَرْضِ أَخْرِجِي ثَمَرَتَكِ وَرُدِّي بَرَكَتَكِ فَيَوْمَئِذٍ تَأْكُلُ الْعِصَابَةُ مِنْ الرُّمَّانَةِ وَيَسْتَظِلُّونَ بِقَحْفِهَا وَيُبَارَكُ فِي الرِّسْلِ حَتَّى إِنَّ الْفِئَامَ مِنْ النَّاسِ لَيَكْتَفُونَ بِاللِّقْحَةِ مِنْ الْإِبِلِ وَإِنَّ الْقَبِيلَةَ لَيَكْتَفُونَ بِاللِّقْحَةِ مِنْ الْبَقَرِ وَإِنَّ الْفَخِذَ لَيَكْتَفُونَ بِاللِّقْحَةِ مِنْ الْغَنَمِ فَبَيْنَمَا هُمْ كَذَلِكَ إِذْ بَعَثَ اللَّهُ رِيحًا فَقَبَضَتْ رُوحَ كُلِّ مُؤْمِنٍ وَيَبْقَى سَائِرُ النَّاسِ يَتَهَارَجُونَ كَمَا تَتَهَارَجُ الْحُمُرُ فَعَلَيْهِمْ تَقُومُ السَّاعَةُقَالَ أَبُو عِيسَى هَذَا حَدِيثٌ حَسَنٌ صَحِيحٌ غَرِيبٌ لَا نَعْرِفُهُ إِلَّا مِنْ حَدِيثِ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ يَزِيدَ بْنِ جَابِرٍ
Mums [Ali bin Hujr] mums [Al Walid bin Muslim] ir [Abdullah bin Abdurrahman bin Yazid bin Jabir] pasakė, kad vieno iš jų hadisas yra įtrauktas į kitą hadisą, kurį parašė [Abdurrahman bin Yazid bin Jabir], [Yahya bin Jabir Ath Tho`i], [Abdurrahman bin Jubair], [jo tėvas, Jubair bin Nufair], [An Nawwas bin Sam'an Al Kila'i] pasakė: „Vieną rytą, Rasulullah sallallaahu 'alaihi wa Salam, užsiminė apie Dajjal, jis tai nutildė, tai pakėlė balsą, kol pamanėme, kad jis yra datulių palmių grupėje. Mes palikome Alacho Pasiuntinį sallallaahu 'alaihi wa Salam ir grįžome, jis sužinojo apie tai ir paklausė: „Kodėl jūs, vaikinai?“ Mes atsakėme: O Alacho Pasiuntiny, vieną rytą karalius paminėjo Dadžalą, jis tai pakėlė, tai nutildė balsą, kol pamanėme, kad jis yra datulių palmių grupėje, ir tarė: „Be Dadžalo, dėl kurio aš labiau nerimauju, jei jis pasirodys ir aš būsiu tarp jūsų, aš jį nugalėsiu, o ne jūs, o jei jis pasirodys ir manęs nebebus tarp jūsų, tada kiekvienas bus savo paties gynėjas, o Alachas yra mano pakaitalas kiekvienam musulmonui. Jis jaunas vyras. Garbanotos, išsprogusios akys, kaip „Abdu Al 'Uzza bin Qathan“. Kas iš jūsų jį mato, turėtų perskaityti urvų gyventojų laiško – Al Kahf – pradžią. Jis pasirodė tarp Sirijos ir „Irako“ ir padarė daug žalos dešinėje ir kairėje. O Alacho tarnai, būkite tvirti.“ Mes paklausėme: kiek laiko jis išbuvo žemėje? Rasulullah sallallaahu 'alaihi wa Salam atsakė: „Keturiasdešimt dienų, viena diena yra kaip metai, viena diena yra kaip mėnuo, viena diena yra kaip pekano riešutas, o kitos dienos yra kaip jūsų dienos“. An Navwasas pasakė: „Mes paklausėme: O Alacho Pasiuntiny, ką manai apie tai, kad viena diena yra kaip metai, ar mums pakanka pasimelsti vieną dieną?“ Rasulullah sallallaahu 'alaihi wa Salam atsakė: „Ne, bet įvertink jam“. An Navwasas pasakė: „Mes paklausėme: O Alacho Pasiuntiny, koks greitis žemėje?“ Rasulullah sallallaahu 'alaihi wa Salam atsakė: Kaip vėjo nešamas lietus, jis atėjo pas žmones ir juos pašaukė, jie jam melavo ir pakeitė jo žodžius. Jis juos paliko, o jų turtas sekė paskui jį, kol jie nieko nebeturėjo. Po to jis atėjo pas žmones ir juos pašaukė, jie jį priėmė. Jis įsakė dangui siųsti lietų, dangus tada siuntė lietų, jis įsakė žemei auginti augmeniją, žemė tada išaugino augmeniją, tada jų gyvuliai grįžo namo su ilgais kuprais, plačiais pilvais ir pilnais pieno maišais. Tada Dajjal atėjo į kaimą, kuris buvo paliktas griuvėsiuose, ir tarė jam: „Išsiimk savo santaupas“. Tada Dajjal jį paliko, ir žemės turtai sekė paskui jį kaip bičių motinėlė. Tada jis pašaukė jaunuolį, perkirto jį kardu, tada perpjovė į dvi dalis, tada pašaukė jį, ir jaunuolis staiga pasirodė, jo veidas spindėjo ir nusijuokė. Kai jis taip elgėsi, staiga „Isa, Marijos sūnus, nusileido į rytus nuo Damasko bokšte, baltame, dėvėdamas du“. „Za’faranas, apsivilkęs aliejumi aptaškytus drabužius, uždėjo abi rankas ant dviejų angelų sparnų. Kai jis nuleido galvą, lašėjo vanduo, o kai pakėlė, prakaitas liejosi lyg perlai.“ Pranašas (tebūnie jam Dievo ramybė ir palaiminimas) sakė: „Niekas negali užuosti jo kvėpavimo, kol tikrai mirs, ir jo kvėpavimo kvapas pasklis kiek tik jo akys užmato.“ Pranašas (tebūnie jam Dievo ramybė ir palaiminimas) sakė: „Isa ieškojo Dajjalo, kol sutiko jį prie Luddo durų ir tada jį nužudė.“ Pranašas (tebūnie jam Dievo ramybė ir palaiminimas) sakė: „Jis taip pat ilgai užsibuvo, kol Alachas jam apreiškė vesti žmones į Tursiną, nes Aš pastačiau savo tarnus, su kuriais niekas negali kovoti.“ Pranašas (tebūnie jam Dievo ramybė ir palaiminimas) sakė: „Alachas pasiuntė Gogą ir Magogą, jie, kaip buvo sakoma: „Iš aukštų tvirtovių jie greitai nusileido“. -QS. Al-Anbiya' 96-, Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) pasakė: „Tada pirmasis praėjo pro Tabarijos ežerą ir atsigėrė, tada paskutinis praėjo ir pasakė: „Čia yra vandens.“ Jie ėjo, kol pasiekė Baitul Makdis kalną, ir tarė: „Mes nužudėme tuos, kurie yra žemėje, nužudykime ir tuos, kurie yra danguje.“ Jie šaudė savo strėles į dangų, ir Alachas jų strėles pavertė raudona nuo kraujo. Jėzus, Marijos sūnus, ir jo draugai buvo apsupti tol, kol šiandien vienam iš jų bizono galva buvo geriau nei šimtas dinarų vienam iš jūsų. Tada Jėzus, Marijos sūnus, ir jo draugai meldėsi Alachui. Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) pasakė: „Tada Alachas pasiuntė jiems į kaklus kirminų, ir jie mirė kaip vienos sielos mirtis. Tada atėjo Jėzus ir jo draugai, ir nebuvo nė vieno erdvės tarpo, kuris nebūtų prisipildęs jų lavonų ir jų kraujo dvokos.“ Pranašas (tebūnie jam ramybė ir Dievo ramybė) pasakė: „Tada Isa ir jo bendražygiai meldėsi Alachui, ir Alachas atsiuntė paukštį, panašų į kupranugario kaklą.“ Pranašas (tebūnie jam ramybė ir Dievo ramybė) pasakė: „Paukštis juos paėmė ir įmetė į duobę žemėje, musulmonai septynerius metus naudojo jų strėles, strėlines ir strėlines kaip kurą.“ Pranašas (tebūnie jam ramybė ir Dievo ramybė) pasakė: „Tada Alachas atsiuntė ant jų lietų, nebuvo namo iš plunksnų ar namo iš žemės, kuris neleistų lyti.“ Pranašas (tebūnie jam ramybė ir Dievo ramybė) pasakė: „Lietus nuplauna žemę ir visur palieka balas.“ Pranašas (tebūnie jam ramybė ir Dievo ramybė) pasakė: „Po to žemei buvo pasakyta: „Atnešk savo vaisius ir grąžink savo palaiminimus.“ Tuo metu grupė žmonių valgė granatus, jų odeles naudojo kaip pastogę, jų pienas buvo laiminamas, kol viena žmonių grupė tenkinosi melždama kupranugarius, viena gentis – melždama karves, o kai kurie giminaičiai – melždami ožkas. Jiems taip besielgiant, staiga Alachas Subhaanahu wa Ta'ala pasiuntė vėją ir atėmė visų tikinčiųjų gyvybes, o tie, kurie liko, viešai lytiškai santykiavo kaip asilai, poruojasi. Taigi jiems buvo paskelbta Valanda.“ Abu Isa pasakė: „Šis hadisas yra hasan sahih gharib, mes jį žinome tik iš Abdurrahmano bin Yazido bin Džabiro hadiso.“