Hadith Representative
Keutamaan Umayyah bin Khalaf Abu Shafwan ketika meninggal dunia
Imam Bukhari : 2137حَدَّثَنَا عَبْدُ الْعَزِيزِ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ قَالَ حَدَّثَنِي يُوسُفُ بْنُ الْمَاجِشُونِ عَنْ صَالِحِ بْنِ إِبْرَاهِيمَ بْنِ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ عَوْفٍ عَنْ أَبِيهِ عَنْ جَدِّهِ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ عَوْفٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ قَالَكَاتَبْتُ أُمَيَّةَ بْنَ خَلَفٍ كِتَابًا بِأَنْ يَحْفَظَنِي فِي صَاغِيَتِي بِمَكَّةَ وَأَحْفَظَهُ فِي صَاغِيَتِهِ بِالْمَدِينَةِ فَلَمَّا ذَكَرْتُ الرَّحْمَنَ قَالَ لَا أَعْرِفُ الرَّحْمَنَ كَاتِبْنِي بِاسْمِكَ الَّذِي كَانَ فِي الْجَاهِلِيَّةِ فَكَاتَبْتُهُ عَبْدَ عَمْرٍو فَلَمَّا كَانَ فِي يَوْمِ بَدْرٍ خَرَجْتُ إِلَى جَبَلٍ لِأُحْرِزَهُ حِينَ نَامَ النَّاسُ فَأَبْصَرَهُ بِلَالٌ فَخَرَجَ حَتَّى وَقَفَ عَلَى مَجْلِسٍ مِنْ الْأَنْصَارِ فَقَالَ أُمَيَّةُ بْنُ خَلَفٍ لَا نَجَوْتُ إِنْ نَجَا أُمَيَّةُ فَخَرَجَ مَعَهُ فَرِيقٌ مِنْ الْأَنْصَارِ فِي آثَارِنَا فَلَمَّا خَشِيتُ أَنْ يَلْحَقُونَا خَلَّفْتُ لَهُمْ ابْنَهُ لِأَشْغَلَهُمْ فَقَتَلُوهُ ثُمَّ أَبَوْا حَتَّى يَتْبَعُونَا وَكَانَ رَجُلًا ثَقِيلًا فَلَمَّا أَدْرَكُونَا قُلْتُ لَهُ ابْرُكْ فَبَرَكَ فَأَلْقَيْتُ عَلَيْهِ نَفْسِي لِأَمْنَعَهُ فَتَخَلَّلُوهُ بِالسُّيُوفِ مِنْ تَحْتِي حَتَّى قَتَلُوهُ وَأَصَابَ أَحَدُهُمْ رِجْلِي بِسَيْفِهِ وَكَانَ عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ عَوْفٍ يُرِينَا ذَلِكَ الْأَثَرَ فِي ظَهْرِ قَدَمِهِقَالَ أَبُو عَبْد اللَّهِ سَمِعَ يُوسُفُ صَالِحًا وَإِبْرَاهِيمُ أَبَاهُ
Mums [Abdulas Azizas bin Abdullah] pasakė, kad man [Yusufas bin Al Majisyunas] papasakojo [Salih bin Ibrahimas bin Abdurrahmanas bin Aufas], [jo tėvas], [jo senelis Abdurrahmanas bin Aufas (su meile, ramybė ir ramybė)] pasakė: „Aš išsiunčiau laišką Umayyah bin Khalafui, kad jis pasirūpintų mano šeimos ir turto reikalais Mekoje, o aš pasirūpinsiu jo šeimos ir turto reikalais Medinoje.“ Kai paminėjau Ar-Rahmano vardą, jis pasakė: „Aš nepažįstu Ar-Rahmano, užsirašyk savo vardą, kai buvai nežinojimo dienomis.“ Taigi aš parašiau savo vardą Abdu Amras. Kai įvyko Badro mūšis, išėjau į kalną jo saugoti, kol žmonės miegojo. Tada Bilalas jį pamatė ir išėjo, kol pasiekė ansarų susirinkimą.“ Tada Umayyah bin Khalaf pasakė: „Nebūsiu saugus, jei Umayyah bus saugus.“ Tada keli ansarai išėjo su juo ir artėjo prie mūsų. Kai bijojau, kad jie mus suras, nusivedžiau jo sūnų, kad jie būtų su juo užimti, bet jie jį nužudė ir atsisakė grįžti, kol mūsų nesutiks. Tuo metu jis buvo storas vyras. Kai jie mus sutiko, pasakiau jam: „Prisiglausk“, tad jis pritūpė, o aš užsidengiau jį savo kūnu, kad apsaugočiau. Tada jie – musulmonai – bandė jį nudurti, nukreipdami savo kardus po manimi, kol jį nužudė. Mano koją pataikė vieno iš jų kardas. Ir ‘Abdurrahman bin ‘Auf parodė mums kardo padarytą žaizdą ant jo pėdos nugarėlės. Abu ‘Abdullah pasakė: „Juzufas girdėjo Salihas, kaip ir jo tėvas Ibrahimas.“