Imam Bukhari : 3360

حَدَّثَنِي أَحْمَدُ بْنُ إِسْحَاقَ حَدَّثَنَا عُبَيْدُ اللَّهِ بْنُ مُوسَى حَدَّثَنَا إِسْرَائِيلُ عَنْ أَبِي إِسْحَاقَ عَنْ عَمْرِو بْنِ مَيْمُونٍ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ مَسْعُودٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ قَالَ انْطَلَقَ سَعْدُ بْنُ مُعَاذٍ مُعْتَمِرًا قَالَ فَنَزَلَ عَلَى أُمَيَّةَ بْنِ خَلَفٍ أَبِي صَفْوَانَ وَكَانَ أُمَيَّةُ إِذَا انْطَلَقَ إِلَى الشَّأْمِ فَمَرَّ بِالْمَدِينَةِ نَزَلَ عَلَى سَعْدٍ فَقَالَ أُمَيَّةُ لِسَعْدٍ انْتَظِرْ حَتَّى إِذَا انْتَصَفَ النَّهَارُ وَغَفَلَ النَّاسُ انْطَلَقْتُ فَطُفْتُ فَبَيْنَا سَعْدٌ يَطُوفُ إِذَا أَبُو جَهْلٍ فَقَالَ مَنْ هَذَا الَّذِي يَطُوفُ بِالْكَعْبَةِ فَقَالَ سَعْدٌ أَنَا سَعْدٌ فَقَالَ أَبُو جَهْلٍ تَطُوفُ بِالْكَعْبَةِ آمِنًا وَقَدْ آوَيْتُمْ مُحَمَّدًا وَأَصْحَابَهُ فَقَالَ نَعَمْ فَتَلَاحَيَا بَيْنَهُمَا فَقَالَ أُمَيَّةُ لسَعْدٍ لَا تَرْفَعْ صَوْتَكَ عَلَى أَبِي الْحَكَمِ فَإِنَّهُ سَيِّدُ أَهْلِ الْوَادِي ثُمَّ قَالَ سَعْدٌ وَاللَّهِ لَئِنْ مَنَعْتَنِي أَنْ أَطُوفَ بِالْبَيْتِ لَأَقْطَعَنَّ مَتْجَرَكَ بِالشَّامِ قَالَ فَجَعَلَ أُمَيَّةُ يَقُولُ لِسَعْدٍ لَا تَرْفَعْ صَوْتَكَ وَجَعَلَ يُمْسِكُهُ فَغَضِبَ سَعْدٌ فَقَالَ دَعْنَا عَنْكَ فَإِنِّي سَمِعْتُ مُحَمَّدًا صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَزْعُمُ أَنَّهُ قَاتِلُكَ قَالَ إِيَّايَ قَالَ نَعَمْ قَالَ وَاللَّهِ مَا يَكْذِبُ مُحَمَّدٌ إِذَا حَدَّثَ فَرَجَعَ إِلَى امْرَأَتِهِ فَقَالَ أَمَا تَعْلَمِينَ مَا قَالَ لِي أَخِي الْيَثْرِبِيُّ قَالَتْ وَمَا قَالَ قَالَ زَعَمَ أَنَّه سَمِعَ مُحَمَّدًا يَزْعُمُ أَنَّهُ قَاتِلِي قَالَتْ فَوَاللَّهِ مَا يَكْذِبُ مُحَمَّدٌ قَالَ فَلَمَّا خَرَجُوا إِلَى بَدْرٍ وَجَاءَ الصَّرِيخُ قَالَتْ لَهُ امْرَأَتُهُ أَمَا ذَكَرْتَ مَا قَالَ لَكَ أَخُوكَ الْيَثْرِبِيُّ قَالَ فَأَرَادَ أَنْ لَا يَخْرُجَ فَقَالَ لَهُ أَبُو جَهْلٍ إِنَّكَ مِنْ أَشْرَافِ الْوَادِي فَسِرْ يَوْمًا أَوْ يَوْمَيْنِ فَسَارَ مَعَهُمْ فَقَتَلَهُ اللَّهُ

Man [Ahmad bin Ishaq] mums pasakė, kad [Ubaidullah bin Musa] mums [Izraeliui] pasakė: „Abu Ishaq“, „Amru bin Maimun“, „Abdullah bin Mas'ud radliallahu 'anhu“ pasakė: „Sa'ad bin Mu'adz išvyko atlikti „Umrah“. Abdullah bin Mas'ud pasakė: „Tada jis sustojo pas Umayyah bin Khalaf Abu Shafwan. Paprastai, kai Umayyah bin Khalaf keliaudavo į Sirijos žemę, jis eidavo per Mediną ir sustodavo susitikti su Sa'ad.“ Umayyah tarė Sa'adui: „Palauk iki popietės ir kol žmonės nuleis savo budrumą.“ Taigi aš pradėjau atlikti tawaf. Kai Sa'ad atliko tawaf, staiga pasirodė Abu Jahl ir paklausė: „Kas tu esi, o tas, kuris atlieki tawaf prie Kaabos?“. Taigi Sa'ad spontaniškai pats sau atsakė: „Aš, Saadas.“ Abu Džahlas tarė: „Gali saugiai atlikti tawafą Kaaboje, kol nebūsi tas, kuris apsaugojo Muhammadą ir jo bendražygius?“ Saadas atsakė: „Taip, tiesa.“ Tada jiedu ginčijosi, kol Umaija tarė Saadui: „Nekelk balso prieš Abu Al Hakamą, nes jis yra šio slėnio žmonių vadas“. Tada Saadas tarė: „Prisiekiu Alachu, jei sutrukdysi man atlikti tawafą Baitullah, aš nutrauksiu tavo kelionę į Šamo žemę“. Abdullah bin Mas'udas tarė: „Saado žodžiai privertė Umajadus toliau sakyti: „Nekelk balso prieš jį“, tada jis sugriebė Saadą. Taigi Saadas supyko ir tarė: „Leisk mums papasakoti apie tave. Iš tiesų girdėjau, kad Muhammadas (sallallaahu 'alaihi wasallam) sakė, kad jis pasiryžęs tave nužudyti.“ Umaija paklausė; „Aš?“ Saadas atsakė: „Taip“. Tada Umaija tarė: „Prisiekiu Alachu, Muhamedas nemelavo, kai kalbėjo“. Taigi Umaija bin Khalafas grįžo namo pas žmoną ir tarė: „Ar žinai, ką man sakė mano brolis iš Jatribo?“ Jo žmona paklausė: „Ką jis pasakė?“ Umaija tarė: „Jis manė girdėjęs Muhamedą, pasiryžusį mane nužudyti“. Jo žmona tarė: „Prisiekiu Alachu, iš tiesų Muhamedas nemelavo“. Abdullah bin Mas'udas tarė: „Kai jie – Kureišo mušrikai – išėjo Badro link ir išgirdo raginimus konsoliduoti karą, jo žmona paklausė: „Ar vis dar prisimeni, ką tau sakė tavo brolis iš Jatribo?“ Abdullah bin Mas'udas tarė: „Iš pradžių Umaija nenorėjo eiti kovoti, bet Abu Jahlas jam tarė: „Tu esi šio slėnio miesto vadas. Prisijunk dienai ar dviem“. Taigi Umaija išėjo su jais, o tada Alachas jį sunaikino.“