Hadith Representative
Keutamaan dua rakaat shalat Dhuha sebagai pemenuh sedekah atas setiap persendian tubuh beserta nilai sedekah pada dzikir dan amar ma'ruf nahi mungkar
Imam Tirmidzi : 1296حَدَّثَنَا عَلِيُّ بْنُ حُجْرٍ أَنْبَأَنَا إِسْمَعِيلُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ عَنْ ابْنِ عَوْنٍ عَنْ نَافِعٍ عَنْ ابْنِ عُمَرَ قَالَأَصَابَ عُمَرُ أَرْضًا بِخَيْبَرَ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ أَصَبْتُ مَالًا بِخَيْبَرَ لَمْ أُصِبْ مَالًا قَطُّ أَنْفَسَ عِنْدِي مِنْهُ فَمَا تَأْمُرُنِي قَالَ إِنْ شِئْتَ حَبَسْتَ أَصْلَهَا وَتَصَدَّقْتَ بِهَا فَتَصَدَّقَ بِهَا عُمَرُ أَنَّهَا لَا يُبَاعُ أَصْلُهَا وَلَا يُوهَبُ وَلَا يُورَثُ تَصَدَّقَ بِهَا فِي الْفُقَرَاءِ وَالْقُرْبَى وَالرِّقَابِ وَفِي سَبِيلِ اللَّهِ وَابْنِ السَّبِيلِ وَالضَّيْفِ لَا جُنَاحَ عَلَى مَنْ وَلِيَهَا أَنْ يَأْكُلَ مِنْهَا بِالْمَعْرُوفِ أَوْ يُطْعِمَ صَدِيقًا غَيْرَ مُتَمَوِّلٍ فِيهِقَالَ فَذَكَرْتُهُ لِمُحَمَّدِ بْنِ سِيرِينَ فَقَالَ غَيْرَ مُتَأَثِّلٍ مَالًا قَالَ ابْنُ عَوْنٍ فَحَدَّثَنِي بِهِ رَجُلٌ آخَرُ أَنَّهُ قَرَأَهَا فِي قِطْعَةِ أَدِيمٍ أَحْمَرَ غَيْرَ مُتَأَثِّلٍ مَالًا قَالَ إِسْمَعِيلُ وَأَنَا قَرَأْتُهَا عِنْدَ ابْنِ عُبَيْدِ اللَّهِ بْنِ عُمَرَ فَكَانَ فِيهِ غَيْرَ مُتَأَثِّلٍ مَالًا قَالَ أَبُو عِيسَى هَذَا حَدِيثٌ حَسَنٌ صَحِيحٌ وَالْعَمَلُ عَلَى هَذَا عِنْدَ أَهْلِ الْعِلْمِ مِنْ أَصْحَابِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَغَيْرِهِمْ لَا نَعْلَمُ بَيْنَ الْمُتَقَدِّمِينَ مِنْهُمْ فِي ذَلِكَ اخْتِلَافًا فِي إِجَازَةِ وَقْفِ الْأَرَضِينَ وَغَيْرِ ذَلِكَ
Mums [Ali bin Hujr] pasakė, mums [Isma'il bin Ibrahim] pasakė iš [Ibn 'Aun] iš [Nafi'] iš [Ibn Umar], jis pasakė; Umaras kartą gavo žemės sklypą Chaibare, paklausė jis; O Alacho Pasiuntiny, aš gavau lobį Chaibare, niekada anksčiau negavau tokio lobio, kuris man taip patiktų, tai ką tu man įsakai – dėl šio lobio –? Jis atsakė: „Jei nori, pasilik pagrindinę sumą ir duokite jam išmaldą“. Taigi Umaras davė jam išmaldą, jis nepardavė savo turto, neatidavė jo ir nepaveldėjo, o iš to turto davė išmaldą vargšams, savo giminaičiams, tiek artimiems, tiek tolimiems, fi sabilillah, ibn sabil ir svečiams. Nėra nieko blogo – tai nėra nuodėmė – tiems, kurie rūpinasi turtu, jei jie ima iš jo, kad gerai – protingai – pavalgytų, arba pamaitina juo draugus, jo neparduodami – nepasinaudodami materialine nauda. Tirmidhi mieste jis pasakė: „Aš tai paminėjau [Muhammadui bin Sirinui], todėl jis pasakė „ghairu muta`atstsil maalan“. [Ibnu 'Aun] pasakė: „Kažkas kitas man papasakojo apie šį hadisą, kad jis jį perskaitė „fi qith'ati adimin ahmar ghair muta`atstsil maalan“. [Ismailas] pasakė: „Ir aš jį perskaičiau [Ibnu Ubaidullah bin Umarui], taigi hadise yra „ghair muta`atstsil maalan“. Abu Isa pasakė: „Šis hadisas yra autentiškas ir yra labdaros pagrindas, pasak žinių ekspertų iš Pranašo (SAW) kompanionų ir kitų, ir mes nerandame jokių ginčų tarp ankstesnių mokslininkų dėl žemės Waqf leistinumo ir kitų dalykų.“