Imam Bukhari : 2146

حَدَّثَنَا قُتَيْبَةُ بْنُ سَعِيدٍ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ عَنْ عَمْرٍو قَالَفِي صَدَقَةِ عُمَرَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ لَيْسَ عَلَى الْوَلِيِّ جُنَاحٌ أَنْ يَأْكُلَ وَيُؤْكِلَ صَدِيقًا لَهُ غَيْرَ مُتَأَثِّلٍ مَالًافَكَانَ ابْنُ عُمَرَ هُوَ يَلِي صَدَقَةَ عُمَرَ يُهْدِي لِنَاسٍ مِنْ أَهْلِ مَكَّةَ كَانَ يَنْزِلُ عَلَيْهِمْ

[Qutaibah bin Sa'id] mums pasakė, kad [Sufyanas] iš [Amru] apie Umaro (su Dievo ramybė ir ramybė) pamaldas (shadaqah) pasakė: „Globėjui nėra nuodėmė jį valgyti ir maitinti savo draugais, išskyrus tą, kuris paima našlaičio turtą savo nuosavybėn.“ Tada [Ibn Umaras] tęsė Umaro sadaqah, būtent, duoti jį Mekos žmonėms, kurie pas juos užsuko.