Sahabat berbeda ijtihad dalam memahami perintah shalat Ashar di Bani Quraizhah, dan Nabi tidak mencela satu pun dari kedua kelompok

Imam Bukhari : 894

حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مُحَمَّدِ بْنِ أَسْمَاءَ قَالَ حَدَّثَنَا جُوَيْرِيَةُ عَنْ نَافِعٍ عَنْ ابْنِ عُمَرَ قَالَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَنَا لَمَّا رَجَعَ مِنْ الْأَحْزَابِ لَا يُصَلِّيَنَّ أَحَدٌ الْعَصْرَ إِلَّا فِي بَنِي قُرَيْظَةَ فَأَدْرَكَ بَعْضَهُمْ الْعَصْرُ فِي الطَّرِيقِ فَقَالَ بَعْضُهُمْ لَا نُصَلِّي حَتَّى نَأْتِيَهَا وَقَالَ بَعْضُهُمْ بَلْ نُصَلِّي لَمْ يُرَدْ مِنَّا ذَلِكَ فَذُكِرَ لِلنَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَلَمْ يُعَنِّفْ وَاحِدًا مِنْهُمْ

Mums [Abdullah bin Muhammad bin Asma] buvo pasakyta, mums [Juwairyah] buvo pasakyta iš [Nafi], iš [Ibn 'Umar] sakė: „Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam), grįžęs iš Ahzabo mūšio, mums pasakė: „Niekada niekas iš jūsų neturėtų melstis 'Asr', išskyrus Bani Quraizhah kaime“. Tada atėjo maldos laikas, kol jie dar buvo kelyje. Kai kurie iš jų sakė: „Mes nesimelsime, kol nepasieksime savo tikslo“, o kiti sakė: „Iš tikrųjų mes melsimės, nes jis to neturėjo omenyje“. Taigi šis incidentas buvo papasakotas Pranašui (sallallaahu 'alaihi wasallam), ir jis nekritikavo nė vieno iš jų.“