Imam Bukhari : 6806

حَدَّثَنَا مُسَدَّدٌ حَدَّثَنَا يَحْيَى عَنْ ابْنِ جُرَيْجٍ حَدَّثَنِي عَطَاءٌ عَنْ عُبَيْدِ بْنِ عُمَيْرٍ قَالَ اسْتَأْذَنَ أَبُو مُوسَىعَلَى عُمَرَ فَكَأَنَّهُ وَجَدَهُ مَشْغُولًا فَرَجَعَ فَقَالَ عُمَرُ أَلَمْ أَسْمَعْ صَوْتَ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ قَيْسٍ ائْذَنُوا لَهُ فَدُعِيَ لَهُ فَقَالَ مَا حَمَلَكَ عَلَى مَا صَنَعْتَ فَقَالَ إِنَّا كُنَّا نُؤْمَرُ بِهَذَا قَالَ فَأْتِنِي عَلَى هَذَا بِبَيِّنَةٍ أَوْ لَأَفْعَلَنَّ بِكَ فَانْطَلَقَ إِلَى مَجْلِسٍ مِنْ الْأَنْصَارِ فَقَالُوا لَا يَشْهَدُ إِلَّا أَصَاغِرُنَا فَقَامَ أَبُو سَعِيدٍ الْخُدْرِيُّ فَقَالَ قَدْ كُنَّا نُؤْمَرُ بِهَذَا فَقَالَ عُمَرُ خَفِيَ عَلَيَّ هَذَا مِنْ أَمْرِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَلْهَانِي الصَّفْقُ بِالْأَسْوَاقِ

[Musaddad] mums pasakė, kad [Yahya] iš [Ibn Juraij] man pasakė, jog [Atha] iš [Ubaid bin Umairo] sakė: „[Abu Musa] paprašė Umaro leidimo, tada pamatė, kad Umaras labai užsiėmęs, todėl Abu Musa nuėjo namo. Taigi Umaras paklausė: „Ar negirdėjau Abdullah bin Qais balso? Prašau, leiskite jam užeiti“. Tada Abdullah buvo pakviestas. Umaras paklausė: „Kas paskatino jus padaryti tai, ką padarėte?“ Abdullah atsakė: „Mums buvo įsakyta tai padaryti“. Umaras pasakė: „Duokite man įrodymų, arba aš jus apsimesiu!“ Tada Abdullah nuėjo į ansaro tarybą, ir jie pasakė: „Nėra nieko, kas galėtų liudyti, išskyrus mūsų jaunimą!“ Tada atėjo [Abu Sa'id alkhudzri] ir paliudijo: „Mums buvo taip įsakyta“. Tada Umaras tarė: „Brangusis, negavau aiškaus paaiškinimo iš pranašo (sallallaahu) nurodymų šiuo klausimu, buvau apleistas savo verslo turguje“.