Sesungguhnya setiap Nabi memiliki Hawariy (pembela yang setia), dan hawariyku adalah Az Zubair

Imam Bukhari : 6719

حَدَّثَنَا عَلِيُّ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ الْمَدِينِيِّ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ حَدَّثَنَا ابْنُ الْمُنْكَدِرِ قَالَ سَمِعْتُ جَابِرَ بْنَ عَبْدِ اللَّهِ قَالَنَدَبَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ النَّاسَ يَوْمَ الْخَنْدَقِ فَانْتَدَبَ الزُّبَيْرُ ثُمَّ نَدَبَهُمْ فَانْتَدَبَ الزُّبَيْرُ ثُمَّ نَدَبَهُمْ فَانْتَدَبَ الزُّبَيْرُ ثَلَاثًا فَقَالَ لِكُلِّ نَبِيٍّ حَوَارِيٌّ وَحَوَارِيَّ الزُّبَيْرُقَالَ سُفْيَانُ حَفِظْتُهُ مِنْ ابْنِ الْمُنْكَدِرِ وَقَالَ لَهُ أَيُّوبُ يَا أَبَا بَكْرٍ حَدِّثْهُمْ عَنْ جَابِرٍ فَإِنَّ الْقَوْمَ يُعْجِبُهُمْ أَنْ تُحَدِّثَهُمْ عَنْ جَابِرٍ فَقَالَ فِي ذَلِكَ الْمَجْلِسِ سَمِعْتُ جَابِرًا فَتَابَعَ بَيْنَ أَحَادِيثَ سَمِعْتُ جَابِرًا قُلْتُ لِسُفْيَانَ فَإِنَّ الثَّوْرِيَّ يَقُولُ يَوْمَ قُرَيْظَةَ فَقَالَ كَذَا حَفِظْتُهُ مِنْهُ كَمَا أَنَّكَ جَالِسٌ يَوْمَ الْخَنْدَقِ قَالَ سُفْيَانُ هُوَ يَوْمٌ وَاحِدٌ وَتَبَسَّمَ سُفْيَانُ

Mums pasakė [Ali bin Abdullah bin Al Madini], kad [Sufyanas] mums pasakė [Ibnul Munkadir]: „Girdėjau [Jabirą bin Abdullah] sakant: „Khandaq kare, Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam, davė pasiūlymą.“ Zubair nedelsdamas įvykdė šį patarimą. Apaštalas pateikė jiems dar vieną pasiūlymą, ir Zubair spontaniškai jį įvykdė. Pranašas pateikė dar vieną pasiūlymą, ir vėl jį iš karto palankiai įvertino Zubair – jis pakartojo jį tris kartus. – Tada pranašas pasakė: „Kiekvienas pranašas turi gynėją, o mano gynėjas yra Zubair“. Sufyanas pasakė: „Aš tai išmokau mintinai iš Ibnul Munkadir“, – tada Ayyubas jam – Sufyanui – tarė: „O Abu Bakr, papasakok tai tiems, kurie atvyksta iš Džabiro, nes tie žmonės jaučiasi laimingi, jei papasakosi jiems iš Džabiro!“ Tada Sufianas susirinkime pasakė: „Girdėjau Džabirą – tada jis sustiprino hadisus – „Girdėjau Džabirą“. Paklausiau Sufiano: „Ats Cauri sakė, kad tai įvyko Kuraižos karo dieną, o tada jis pasakė: „Taigi, aš tai įsiminiau iš Džabiro, kai sėdėjai Chandako kare“. Sufianas atsakė: „Visa tai įvyko per vieną dieną“, – tada Sufianas nusišypsojo.