Imam Bukhari : 6689

حَدَّثَنَا الْحَسَنُ بْنُ عُمَرَ حَدَّثَنَا يَزِيدُ عَنْ حَبِيبٍ عَنْ عَطَاءٍ عَنْ جَابِرِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ قَالَكُنَّا مَعَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَلَبَّيْنَا بِالْحَجِّ وَقَدِمْنَا مَكَّةَ لِأَرْبَعٍ خَلَوْنَ مِنْ ذِي الْحِجَّةِ فَأَمَرَنَا النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنْ نَطُوفَ بِالْبَيْتِ وَبِالصَّفَا وَالْمَرْوَةِ وَأَنْ نَجْعَلَهَا عُمْرَةً وَنَحِلَّ إِلَّا مَنْ كَانَ مَعَهُ هَدْيٌ قَالَ وَلَمْ يَكُنْ مَعَ أَحَدٍ مِنَّا هَدْيٌ غَيْرَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَطَلْحَةَ وَجَاءَ عَلِيٌّ مِنْ الْيَمَنِ مَعَهُ الْهَدْيُ فَقَالَ أَهْلَلْتُ بِمَا أَهَلَّ بِهِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالُوا نَنْطَلِقُ إِلَى مِنًى وَذَكَرُ أَحَدِنَا يَقْطُرُ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِنِّي لَوْ اسْتَقْبَلْتُ مِنْ أَمْرِي مَا اسْتَدْبَرْتُ مَا أَهْدَيْتُ وَلَوْلَا أَنَّ مَعِي الْهَدْيَ لَحَلَلْتُ قَالَ وَلَقِيَهُ سُرَاقَةُ وَهُوَ يَرْمِي جَمْرَةَ الْعَقَبَةِ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ أَلَنَا هَذِهِ خَاصَّةً قَالَ لَا بَلْ لِأَبَدٍ قَالَ وَكَانَتْ عَائِشَةُ قَدِمَتْ مَعَهُ مَكَّةَ وَهِيَ حَائِضٌ فَأَمَرَهَا النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنْ تَنْسُكَ الْمَنَاسِكَ كُلَّهَا غَيْرَ أَنَّهَا لَا تَطُوفُ وَلَا تُصَلِّي حَتَّى تَطْهُرَ فَلَمَّا نَزَلُوا الْبَطْحَاءَ قَالَتْ عَائِشَةُ يَا رَسُولَ اللَّهِ أَتَنْطَلِقُونَ بِحَجَّةٍ وَعُمْرَةٍ وَأَنْطَلِقُ بِحَجَّةٍ قَالَ ثُمَّ أَمَرَ عَبْدَ الرَّحْمَنِ بْنَ أَبِي بَكْرٍ الصِّدِّيقِ أَنْ يَنْطَلِقَ مَعَهَا إِلَى التَّنْعِيمِ فَاعْتَمَرَتْ عُمْرَةً فِي ذِي الْحَجَّةِ بَعْدَ أَيَّامِ الْحَجِّ

Mums [Al Hasanas bin Umaras] mums pasakė, kad [Yazidas] iš [Habibo] iš ['Atho`] iš [Jabiro bin Abdullah] pasakė: „Mes buvome su Rasulullah sallallaahu'alaihiwasallam, tada pasakėme apie savo ketinimą atlikti talbiyah Hadžui. Kai atvykome į Meką ketvirtąją Dhul Hijjah dieną, pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam įsakė mums atlikti tawafą Baitullah ir -sa'i- Šafoje ir Marvoje, ir kad mes tai padarytume umra, todėl atlikome tahalulą, išskyrus tuos, kurie jau buvo atnešę aukas“. Džabiras pasakė: „Ir niekas iš mūsų neatnešė aukojimo gyvūnų, išskyrus pranašą sallallaahu 'alaihi wasallam ir Tolhah. Ali atvyko iš Jemeno nešdamasis aukojimo gyvūną, tada jis pasakė: „Aš sakau savo ketinimą kaip Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihiwasallam'). Draugai pasakė: „Mes vykstame į Miną, o vieno iš mūsų lytiniai organai varva sperma“. Taigi Pranašas (sallallaahu'alaihiwasallam) pasakė: „Jei galėčiau pakartoti, kas įvyko, nebūčiau aukojęs aukos, jei nebūčiau atnešęs aukojimo gyvūno, būčiau išgyvenęs“. Džabiras pasakė; tada Suraqah sutiko jį, kuris tuo metu vykdė „aqabah“ piligriminę kelionę, jis tarė: „O Alacho Pasiuntiny, ar tokio tipo Umra mums ypatinga?“ Pranašas atsakė: „NE, net ne amžinai“. Džabiras pasakė: „Ir Aisija su juo atvyko į Meką menstruacijų metu, todėl Pranašas įsakė jai atlikti visus ritualus, išskyrus tai, kad ji negali atlikti Tawaf ir melstis, kol nebus švari. Kai jie sustojo Bathoje, Aisija pasakė; „O Alacho Pasiuntiny, ar tu ėjai į Hadžą ir Umrą, o aš – tik į Hadžą?“ – tęsė Džabiras; Tada Pranašas Muhamedas įsakė Abdurrahmanui bin Abu Bakrui kaip Sidikui vykti su juo į Tanimą, o Aisija atliko Umrą Dzulhidžos mėnesį, vis dar Hadžo dienomis.