Rasulullah Shallallahu 'alaihi wasallam tidak pernah meninggalkan dua rakaat setelah ashar
Imam Bukhari : 555
حَدَّثَنَا أَبُو نُعَيْمٍ قَالَ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْوَاحِدِ بْنُ أَيْمَنَ قَالَ حَدَّثَنِي أَبِي أَنَّهُ سَمِعَ عَائِشَةَ قَالَتْوَالَّذِي ذَهَبَ بِهِ مَا تَرَكَهُمَا حَتَّى لَقِيَ اللَّهَ وَمَا لَقِيَ اللَّهَ تَعَالَى حَتَّى ثَقُلَ عَنْ الصَّلَاةِ وَكَانَ يُصَلِّي كَثِيرًا مِنْ صَلَاتِهِ قَاعِدًا تَعْنِي الرَّكْعَتَيْنِ بَعْدَ الْعَصْرِ وَكَانَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يُصَلِّيهِمَا وَلَا يُصَلِّيهِمَا فِي الْمَسْجِدِ مَخَافَةَ أَنْ يُثَقِّلَ عَلَى أُمَّتِهِ وَكَانَ يُحِبُّ مَا يُخَفِّفُ عَنْهُمْ
Mums [Abu Nu'aim] sakė, mums [Abdul Wahid bin Aiman] sakė, man [mano tėvui] buvo pasakyta, kad jis girdėjo [Aisyah] sakant: „Prisiekiu Tuo, kuris jam davė mirtį, jis niekada jų nepaliko, kol sutiko Alachą, ir jis nesutiko Alachą, kol melstis netapo sunku.“ Jis dažnai melsdavosi sėdėdamas, būtent dvi rakas po Asr. Tačiau Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) to nedarė mečetėje, nes bijojo, kad tai bus našta jo žmonėms, nes jis norėjo juos palengvinti.“