Orang yang tidak syirik maka dia pasti masuk surga, meskipun berzina dan mencuri

Imam Bukhari : 5797

حَدَّثَنَا عُمَرُ بْنُ حَفْصٍ حَدَّثَنَا أَبِي حَدَّثَنَا الْأَعْمَشُ حَدَّثَنَا زَيْدُ بْنُ وَهْبٍ حَدَّثَنَاوَاللَّهِ أَبُو ذَرٍّ بِالرَّبَذَةِ قَالَ كُنْتُ أَمْشِي مَعَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي حَرَّةِ الْمَدِينَةِ عِشَاءً اسْتَقْبَلَنَا أُحُدٌ فَقَالَ يَا أَبَا ذَرٍّ مَا أُحِبُّ أَنَّ أُحُدًا لِي ذَهَبًا يَأْتِي عَلَيَّ لَيْلَةٌ أَوْ ثَلَاثٌ عِنْدِي مِنْهُ دِينَارٌ إِلَّا أَرْصُدُهُ لِدَيْنٍ إِلَّا أَنْ أَقُولَ بِهِ فِي عِبَادِ اللَّهِ هَكَذَا وَهَكَذَا وَهَكَذَا وَأَرَانَا بِيَدِهِ ثُمَّ قَالَ يَا أَبَا ذَرٍّ قُلْتُ لَبَّيْكَ وَسَعْدَيْكَ يَا رَسُولَ اللَّهِ قَالَ الْأَكْثَرُونَ هُمْ الْأَقَلُّونَ إِلَّا مَنْ قَالَ هَكَذَا وَهَكَذَا ثُمَّ قَالَ لِي مَكَانَكَ لَا تَبْرَحْ يَا أَبَا ذَرٍّ حَتَّى أَرْجِعَ فَانْطَلَقَ حَتَّى غَابَ عَنِّي فَسَمِعْتُ صَوْتًا فَخَشِيتُ أَنْ يَكُونَ عُرِضَ لِرَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَرَدْتُ أَنْ أَذْهَبَ ثُمَّ ذَكَرْتُ قَوْلَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَا تَبْرَحْ فَمَكُثْتُ قُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ سَمِعْتُ صَوْتًا خَشِيتُ أَنْ يَكُونَ عُرِضَ لَكَ ثُمَّ ذَكَرْتُ قَوْلَكَ فَقُمْتُ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ذَاكَ جِبْرِيلُ أَتَانِي فَأَخْبَرَنِي أَنَّهُ مَنْ مَاتَ مِنْ أُمَّتِي لَا يُشْرِكُ بِاللَّهِ شَيْئًا دَخَلَ الْجَنَّةَ قُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ وَإِنْ زَنَى وَإِنْ سَرَقَ قَالَ وَإِنْ زَنَى وَإِنْ سَرَقَ قُلْتُ لِزَيْدٍ إِنَّهُ بَلَغَنِي أَنَّهُ أَبُو الدَّرْدَاءِ فَقَالَ أَشْهَدُ لَحَدَّثَنِيهِ أَبُو ذَرٍّ بِالرَّبَذَةِقَالَ الْأَعْمَشُ وَحَدَّثَنِي أَبُو صَالِحٍ عَنْ أَبِي الدَّرْدَاءِ نَحْوَهُ وَقَالَ أَبُو شِهَابٍ عَنْ الْأَعْمَشِ يَمْكُثُ عِنْدِي فَوْقَ ثَلَاثٍ

[Umaras bin Hafšas] mums pasakė, [Mano tėvas] mums pasakė, [Al A'masy] mums pasakė, [Zaidas bin Wahbas] pasakė, kad Alachas mus pasakė, [Abu Dzaras], kai jis buvo Rabdzoje, pasakė: „Kartą naktį vaikščiojau su Pranašu (sallallaahu 'alaihi wasallam) Medinoje – vietoje su daugybe juodų uolų. Tada susidūrėme su Uhudo kalnu. Jis tarė: „O Abu Dzarai! Nenorėčiau, kad man priklausytų toks didelis auksas kaip Uhudo kalnas ir jis liktų mano namuose tris naktis, tada aš iš jo gaučiau vieną dinarą, išskyrus tą vieną dinarą, kurį paruoščiau savo skolai sumokėti. Tada aš pasakysiu Alacho tarnams štai taip, štai taip ir štai taip.“ Tada jis parodė rankomis. Jis tarė: „O Abu Dzarai, iš tiesų tų, kurie turi daug – sukaupė turtų – Prisikėlimo dieną bus mažai – skurstantys, išskyrus tuos, kurie sako štai taip ir štai taip!“ Tada jis man tarė: „O Abu Dzarai, palauk čia, kol ateisiu“. „Po to jis išėjo, kol dingo iš mano akių, tada išgirdau riaumojimą ir nerimavau, kad kažkas gali nutikti Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam. Tuoj pat ruošiausi išeiti, bet iš karto prisiminiau Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam žodžius: „Palauk čia“, todėl iš karto pasilikau vietoje ir tada tariau: „O Alacho Pasiuntiny, anksčiau girdėjau riaumojimą ir nerimavau, kad tau kažkas nutiks, tada iš karto prisiminiau tavo žinutę, todėl tylėjau“. Taigi Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Tai buvo Džibrilas, jis atėjo ir man pasakė, kad „kas miršta iš mano bendruomenės ir nieko nesieja su Alachu, tas pateks į dangų“. Tada paklausiau: „O Alacho Pasiuntiny, net jei jis svetimavo ir pavogė?“ Jis atsakė: „Net jei mes svetimaujame ir pavogsime“. Tada pasakiau Zaidui, kad mane pasiekė žinia, jog jis yra Abu Darda, o Zaidas tarė: „Liudiju, kad asmuo, kuris man tai pasakė, buvo Abu Dzaras, kai jis buvo Rabdzoje.“ [A'masy] sakė: „Man [Abu Salih] pasakė iš [Abu Darda], kaip minėtame hadise, ir [Abu Shihab] pasakė iš [Al A'masy], kad jis buvo mano vietoje ilgiau nei tris dienas.“