Imam Bukhari : 5665

حَدَّثَنَا مُحَمَّدٌ أَخْبَرَنَا أَبُو مُعَاوِيَةَ حَدَّثَنَا هِشَامٌ عَنْ أَبِيهِ عَنْ عَائِشَةَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهَا قَالَتْكُنْتُ أَلْعَبُ بِالْبَنَاتِ عِنْدَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَكَانَ لِي صَوَاحِبُ يَلْعَبْنَ مَعِي فَكَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِذَا دَخَلَ يَتَقَمَّعْنَ مِنْهُ فَيُسَرِّبُهُنَّ إِلَيَّ فَيَلْعَبْنَ مَعِي

[Muhamedas] mums pasakė, [Abu Mu'awiyah] mums pasakė, [Hishamas] iš [savo tėvo] iš [Aišos] radiallahu 'anha, jis pasakė: „Kartą žaidžiau su mergaitėmis šalia Pranašo (sallallaahu 'alaihi wa sallam), ir aš taip pat turėjau draugų, kurie žaisdavo su manimi, bet kai Alacho Pasiuntinys (sallallaahu'alaihi wa sallam) atėjo, jie pasislėpė nuo jo. Taigi jis pakvietė juos žaisti su manimi“.