Tata cara shalat kusuf (gerhana matahari) shalat gerhana dan penjelasan tentang gerhana

Imam Ahmad : 6195

حَدَّثَنَا ابْنُ فُضَيْلٍ حَدَّثَنَا عَطَاءُ بْنُ السَّائِبِ عَنْ أَبِيهِ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَمْرٍو قَالَ كَسَفَتْ الشَّمْسُ عَلَى عَهْدِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَامَ وَقُمْنَا مَعَهُ فَأَطَالَ الْقِيَامَ حَتَّى ظَنَنَّا أَنَّهُ لَيْسَ بِرَاكِعٍ ثُمَّ رَكَعَ فَلَمْ يَكَدْ يَرْفَعُ رَأْسَهُ ثُمَّ رَفَعَ فَلَمْ يَكَدْ يَسْجُدُ ثُمَّ سَجَدَ فَلَمْ يَكَدْ يَرْفَعُ رَأْسَهُ ثُمَّ جَلَسَ فَلَمْ يَكَدْ يَسْجُدُ ثُمَّ سَجَدَ فَلَمْ يَكَدْ يَرْفَعُ رَأْسَهُ ثُمَّ فَعَلَ فِي الرَّكْعَةِ الثَّانِيَةِ كَمَا فَعَلَ فِي الْأُولَى وَجَعَلَ يَنْفُخُ فِي الْأَرْضِ وَيَبْكِي وَهُوَ سَاجِدٌ فِي الرَّكْعَةِ الثَّانِيَةِ وَجَعَلَ يَقُولُ رَبِّ لِمَ تُعَذِّبُهُمْ وَأَنَا فِيهِمْ رَبِّ لِمَ تُعَذِّبُنَا وَنَحْنُ نَسْتَغْفِرُكَ فَرَفَعَ رَأْسَهُ وَقَدْ تَجَلَّتْ الشَّمْسُ وَقَضَى صَلَاتَهُ فَحَمِدَ اللَّهَ وَأَثْنَى عَلَيْهِ ثُمَّ قَالَ أَيُّهَا النَّاسُ إِنَّ الشَّمْسَ وَالْقَمَرَ آيَتَانِ مِنْ آيَاتِ اللَّهِ عَزَّ وَجَلَّ فَإِذَا كَسَفَ أَحَدُهُمَا فَافْزَعُوا إِلَى الْمَسَاجِدِ فَوَالَّذِي نَفْسِي بِيَدِهِ لَقَدْ عُرِضَتْ عَلَيَّ الْجَنَّةُ حَتَّى لَوْ أَشَاءُ لَتَعَاطَيْتُ بَعْضَ أَغْصَانِهَا وَعُرِضَتْ عَلَيَّ النَّارُ حَتَّى إِنِّي لَأُطْفِئُهَا خَشْيَةَ أَنْ تَغْشَاكُمْ وَرَأَيْتُ فِيهَا امْرَأَةً مِنْ حِمْيَرَ سَوْدَاءَ طُوَالَةً تُعَذَّبُ بِهِرَّةٍ لَهَا تَرْبِطُهَا فَلَمْ تُطْعِمْهَا وَلَمْ تَسْقِهَا وَلَا تَدَعُهَا تَأْكُلُ مِنْ خَشَاشِ الْأَرْضِ كُلَّمَا أَقْبَلَتْ نَهَشَتْهَا وَكُلَّمَا أَدْبَرَتْ نَهَشَتْهَا وَرَأَيْتُ فِيهَا أَخَا بَنِي دَعْدَعٍ وَرَأَيْتُ صَاحِبَ الْمِحْجَنِ مُتَّكِئًا فِي النَّارِ عَلَى مِحْجَنِهِ كَانَ يَسْرِقُ الْحَاجَّ بِمِحْجَنِهِ فَإِذَا عَلِمُوا بِهِ قَالَ لَسْتُ أَنَا أَسْرِقُكُمْ إِنَّمَا تَعَلَّقَ بِمِحْجَنِي

Mums buvo pasakyta [Ibnu Fudloilas] mums [Atha` bin Sa`ib] iš [savo tėvo], iš [Abdullah bin Amr], jis pasakė: Rasulullah sallallaahu'alaihi wasallam laikais buvo saulės užtemimas. Tada jis stovėjo – meldėsi – su mumis, kad atliktume užtemimo maldą. Jis stovėjo taip ilgai, kad manėme, kad nenusilenks. Tada jis nusilenkė, tada pasakė potvyniai, tada jis parpuolė, tada atsisėdo, tada vėl nusilenkė ir padarė tą patį per antrąją raką. Tada antroje rakoje jis pūtė žemėn ir verkė dar kniūbsčias, tada tarė: „O, Rabai, kodėl tu nubaudei juos, kol aš buvau tarp jų, o, Rabai, kodėl nubaudei mus, kol dar maldavome Tavęs atleidimo“. Tada jis pakėlė galvą ir paaiškėjo, kad vėl pasirodė saulė, tada baigė maldą, tada pagyrė Alacho didybę ir šlovino Jį, tada pasakė: „O visi žmonės, saulė ir mėnulis yra du Allaho galios ženklai Azza wa Jalla, todėl, jei viename iš jų įvyksta užtemimas, turite nedelsdami eiti į mečetę atlikti maldos. To, kurio rankoje mano siela, man buvo parodytas rojus, kad jei norėčiau, būtinai paimčiau kai kurias jo šakas. Ir man taip pat buvo parodyta pragaro ugnis, kad aš labai norėjau ją užgesinti, nes bijau, kad ji tave sudegins, ir joje pamačiau aukštą, juodą moterį iš Himyar genties, kuri buvo baudžiama dėl katės. Jis jį surišo, neduodamas nei valgyti, nei gerti, nei leisti ieškoti žemės vabzdžių. Kiekvieną kartą, kai jis prieidavo prie jo, jis jį įkando ir kiekvieną kartą palikdamas jį taip pat įkando. Jame taip pat mačiau Banu Da'da brolius ir mihjano savininką – būtent; lazda su lenktu antgaliu- pragaro ugnyje remiasi į savo lazdą. Anksčiau jis visada vogdavo daiktus, priklausančius žmonėms, vykdantiems Hajj piligriminę kelionę, o jei žmonės sugaudavo jį vagiant, jis sakydavo: „Ne aš pavogdavau tavo daiktus, bet jis buvo sučiuptas už mano lazdos“.