Ruqyah dengan Al-Fatihah merupakan ruqyah yang paling mujarab

Imam Bukhari : 5295

حَدَّثَنِي مُحَمَّدُ بْنُ بَشَّارٍ حَدَّثَنَا غُنْدَرٌ حَدَّثَنَا شُعْبَةُ عَنْ أَبِي بِشْرٍ عَنْ أَبِي الْمُتَوَكِّلِ عَنْ أَبِي سَعِيدٍ الْخُدْرِيِّ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُأَنَّ نَاسًا مِنْ أَصْحَابِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَتَوْا عَلَى حَيٍّ مِنْ أَحْيَاءِ الْعَرَبِ فَلَمْ يَقْرُوهُمْ فَبَيْنَمَا هُمْ كَذَلِكَ إِذْ لُدِغَ سَيِّدُ أُولَئِكَ فَقَالُوا هَلْ مَعَكُمْ مِنْ دَوَاءٍ أَوْ رَاقٍ فَقَالُوا إِنَّكُمْ لَمْ تَقْرُونَا وَلَا نَفْعَلُ حَتَّى تَجْعَلُوا لَنَا جُعْلًا فَجَعَلُوا لَهُمْ قَطِيعًا مِنْ الشَّاءِ فَجَعَلَ يَقْرَأُ بِأُمِّ الْقُرْآنِ وَيَجْمَعُ بُزَاقَهُ وَيَتْفِلُ فَبَرَأَ فَأَتَوْا بِالشَّاءِ فَقَالُوا لَا نَأْخُذُهُ حَتَّى نَسْأَلَ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَسَأَلُوهُ فَضَحِكَ وَقَالَ وَمَا أَدْرَاكَ أَنَّهَا رُقْيَةٌ خُذُوهَا وَاضْرِبُوا لِي بِسَهْمٍ

Man [Muhammadas bin Basyaras] mums pasakė, kad [Ghundaras] mums pasakė [Syu'bah] iš [Abu Bisyro], iš [Abu Al Mutawakkilo], iš [Abu Sa'ido Al Khudri], radliallahu 'anhu, kad kai kurie Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) kompanionai keliavo, ir, pravažiavę vieną iš arabų kaimų, kaimo žmonės jų nepriėmė. Jų požiūris vis dar buvo panašus į jų vadovo, kurį įgėlė skorpionas, todėl jie klausė: „Ar kas nors iš jūsų turi vaistų arba ką nors, kas moka atlikti rukją?“ Tada Pranašo kompanionai atsakė: „Iš tikrųjų jūs nenorite mūsų priimti, todėl mes to nedarysime, todėl duokite mums kažką mainais“. Galiausiai jie pažadėjo duoti mums kelias ožkas. Tada Pranašo draugas perskaitė Umulą Koraną, surinko seiles ir spjaudė į jį, kol šis pasveiko. Tada kaimo žmonės davė Pranašo draugams kelias ožkas.“ Tačiau Pranašo bendražygiai tarė: „Mes neimsime, kol nepaklausime Alacho Pasiuntinio (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) apie tai.“ Tada jie paklausė Pranašo (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) apie tai, kas privertė jį nusijuokti. Jis tarė: „Ar nežinote, kad tai rukja? Paimkite ją ir duok man dalį.“