Waktu menyembelih

Imam Bukhari : 5076

حَدَّثَنَا قُتَيْبَةُ حَدَّثَنَا أَبُو عَوَانَةَ عَنْ الْأَسْوَدِ بْنِ قَيْسٍ عَنْ جُنْدَبِ بْنِ سُفْيَانَ الْبَجَلِيِّ قَالَضَحَّيْنَا مَعَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أُضْحِيَةً ذَاتَ يَوْمٍ فَإِذَا أُنَاسٌ قَدْ ذَبَحُوا ضَحَايَاهُمْ قَبْلَ الصَّلَاةِ فَلَمَّا انْصَرَفَ رَآهُمْ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنَّهُمْ قَدْ ذَبَحُوا قَبْلَ الصَّلَاةِ فَقَالَ مَنْ ذَبَحَ قَبْلَ الصَّلَاةِ فَلْيَذْبَحْ مَكَانَهَا أُخْرَى وَمَنْ كَانَ لَمْ يَذْبَحْ حَتَّى صَلَّيْنَا فَلْيَذْبَحْ عَلَى اسْمِ اللَّهِ

[Qutaibah] mums pasakė, [Abu Awanah] iš [Al Aswad bin Qais] iš [Jundub bin Sufyan Al Bajali] mums pasakė: „Vieną dieną mes skerdėme aukojimo gyvūnus su Alacho Pasiuntiniu (SAW) (tebūnie jam ramybė ir ramybė), matyt, žmonės skerdė savo aukojimo gyvūnus, bet tai padarė prieš maldą. Kai Pranašas (SAW) (tebūnie jam ramybė ir ramybė) baigė melstis, jis pamatė, kad jie skerdė savo aukas prieš maldą, todėl jis tarė: „Kas skerdžia prieš maldą, tegul skerdžia dar kartą. O kas nepaskerdė, kol mes nebaigsime melstis, tegul skerdžia Alacho vardu.“