Imam Bukhari : 460

حَدَّثَنَا إِسْحَاقُ قَالَ حَدَّثَنَا النَّضْرُ بْنُ شُمَيْلٍ أَخْبَرَنَا ابْنُ عَوْنٍ عَنْ ابْنِ سِيرِينَ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ قَالَصَلَّى بِنَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِحْدَى صَلَاتَيْ الْعَشِيِّ قَالَ ابْنُ سِيرِينَ سَمَّاهَا أَبُو هُرَيْرَةَ وَلَكِنْ نَسِيتُ أَنَا قَالَ فَصَلَّى بِنَا رَكْعَتَيْنِ ثُمَّ سَلَّمَ فَقَامَ إِلَى خَشَبَةٍ مَعْرُوضَةٍ فِي الْمَسْجِدِ فَاتَّكَأَ عَلَيْهَا كَأَنَّه غَضْبَانُ وَوَضَعَ يَدَهُ الْيُمْنَى عَلَى الْيُسْرَى وَشَبَّكَ بَيْنَ أَصَابِعِهِ وَوَضَعَ خَدَّهُ الْأَيْمَنَ عَلَى ظَهْرِ كَفِّهِ الْيُسْرَى وَخَرَجَتْ السَّرَعَانُ مِنْ أَبْوَابِ الْمَسْجِدِ فَقَالُوا قَصُرَتْ الصَّلَاةُ وَفِي الْقَوْمِ أَبُو بَكْرٍ وَعُمَرُ فَهَابَا أَنْ يُكَلِّمَاهُ وَفِي الْقَوْمِ رَجُلٌ فِي يَدَيْهِ طُولٌ يُقَالُ لَهُ ذُو الْيَدَيْنِ قَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ أَنَسِيتَ أَمْ قَصُرَتْ الصَّلَاةُ قَالَ لَمْ أَنْسَ وَلَمْ تُقْصَرْ فَقَالَ أَكَمَا يَقُولُ ذُو الْيَدَيْنِ فَقَالُوا نَعَمْ فَتَقَدَّمَ فَصَلَّى مَا تَرَكَ ثُمَّ سَلَّمَ ثُمَّ كَبَّرَ وَسَجَدَ مِثْلَ سُجُودِهِ أَوْ أَطْوَلَ ثُمَّ رَفَعَ رَأْسَهُ وَكَبَّرَ ثُمَّ كَبَّرَ وَسَجَدَ مِثْلَ سُجُودِهِ أَوْ أَطْوَلَ ثُمَّ رَفَعَ رَأْسَهُ وَكَبَّرَ فَرُبَّمَا سَأَلُوهُ ثُمَّ سَلَّمَ فَيَقُولُ نُبِّئْتُ أَنَّ عِمْرَانَ بْنَ حُصَيْنٍ قَالَ ثُمَّ سَلَّمَ

[Ishaqas] papasakojo mums, [An-Nadlr bin Shumailas] papasakojo mums [Ibn 'Aunui] iš [Ibn Sirino] iš [Abu Hurayrah], sakydamas: „Alacho Pasiuntinys buvo su mumis vienos iš naktinių maldų metu.“ Ibn Sirinas pasakė: „Abu Hurayrah paminėjo tos maldos pavadinimą, bet aš jį pamiršau.“ Abu Huraira pasakė: „Jis pasimeldė su mumis dvi rakas, tada pasisveikino ir nuėjo prie mečetėje gulinčio medžio gabalo. Jis atsigulė ant jo tarsi supykęs, uždėjęs dešinę ranką ant kairės ir supynęs pirštus, o dešinį skruostą uždėjęs ant kairės rankos nugarėlės. Tada jis greitai išėjo pro mečetės duris. Žmonės klausė: „Ar malda buvo sutrumpinta?“ Tarp žmonių buvo Abu Bakras ir Umaras, ir jie nenorėjo apie tai kalbėti. Tuo tarpu minios viduryje buvo kažkas ilgomis rankomis, vardu Dzul Jadainas, kuris tarė: „O Alacho Pasiuntiny, ar pamiršai ar meldeisi kasaroje?“ Jis atsakė: „Nei pamiršau, nei meldžiausi kasroje“. Jis paklausė: „Ar tai, ką sakė Dzul Jadainas, yra tiesa?“ Žmonės atsakė: „Teisingai“. Tada jis priėjo, atliko likusias maldas ir pasveikino juos. Po to jis atliko takbirą ir nusilenkė, kaip ir anksčiau, arba ilgiau. Tada jis pakėlė galvą ir atliko takbirą, tada atliko takbirą ir nusilenkė, kaip ir anksčiau, arba ilgiau, tada pakėlė galvą ir atliko takbirą. Gali būti, kad žmonės jo – Ibnu Sirino – paklausė, ar hadisuose yra posakis „Tada jis pasisveikino“, tada jis pasakė; gavau žinių, kad Imranas bin Hushainas pasakė; tada jis pasakė „labas“.