Imam Bukhari : 4925

حَدَّثَنِي إِسْحَاقُ بْنُ مَنْصُورٍ أَخْبَرَنَا رَوْحُ بْنُ عُبَادَةَ حَدَّثَنَا شِبْلٌ عَنْ ابْنِ أَبِي نَجِيحٍ عَنْ مُجَاهِدٍ{ وَالَّذِينَ يُتَوَفَّوْنَ مِنْكُمْ وَيَذَرُونَ أَزْوَاجًا }قَالَ كَانَتْ هَذِهِ الْعِدَّةُ تَعْتَدُّ عِنْدَ أَهْلِ زَوْجِهَا وَاجِبًا فَأَنْزَلَ اللَّهُ{ وَالَّذِينَ يُتَوَفَّوْنَ مِنْكُمْ وَيَذَرُونَ أَزْوَاجًا وَصِيَّةً لِأَزْوَاجِهِمْ مَتَاعًا إِلَى الْحَوْلِ غَيْرَ إِخْرَاجٍ فَإِنْ خَرَجْنَ فَلَا جُنَاحَ عَلَيْكُمْ فِيمَا فَعَلْنَ فِي أَنْفُسِهِنَّ مِنْ مَعْرُوفٍ }قَالَ جَعَلَ اللَّهُ لَهَا تَمَامَ السَّنَةِ سَبْعَةَ أَشْهُرٍ وَعِشْرِينَ لَيْلَةً وَصِيَّةً إِنْ شَاءَتْ سَكَنَتْ فِي وَصِيَّتِهَا وَإِنْ شَاءَتْ خَرَجَتْ وَهُوَ قَوْلُ اللَّهِ تَعَالَى{ غَيْرَ إِخْرَاجٍ فَإِنْ خَرَجْنَ فَلَا جُنَاحَ عَلَيْكُمْ }فَالْعِدَّةُ كَمَا هِيَ وَاجِبٌ عَلَيْهَا زَعَمَ ذَلِكَ عَنْ مُجَاهِدٍ وَقَالَ عَطَاءٌ قَالَ ابْنُ عَبَّاسٍنَسَخَتْ هَذِهِ الْآيَةُ عِدَّتَهَا عِنْدَ أَهْلِهَا فَتَعْتَدُّ حَيْثُ شَاءَتْ وَقَوْلُ اللَّهِ تَعَالَى{ غَيْرَ إِخْرَاجٍ }وَقَالَ عَطَاءٌ إِنْ شَاءَتْ اعْتَدَّتْ عِنْدَ أَهْلِهَا وَسَكَنَتْ فِي وَصِيَّتِهَا وَإِنْ شَاءَتْ خَرَجَتْ لِقَوْلِ اللَّهِ{ فَلَا جُنَاحَ عَلَيْكُمْ فِيمَا فَعَلْنَ فِي أَنْفُسِهِنَّ }قَالَ عَطَاءٌ ثُمَّ جَاءَ الْمِيرَاثُ فَنَسَخَ السُّكْنَى فَتَعْتَدُّ حَيْثُ شَاءَتْ وَلَا سُكْنَى لَهَا

Papasakojo man [Ishaq bin Manshur] Sakė mums [Rauh bin Ubadah] Sakė mums [Syibl] iš [Ibn Najih] iš [Mujahid] apie Alacho žodį: Ir tie, kurie mirė tarp jūsų ir paliko žmonas -QS. Albaqarah 240-, anksčiau iddah, kurią žmona atliko savo vyro namuose, buvo privaloma, tada Alachas atskleidė eilutę; WALLADZI YUTAFFAUNA MINKUM WA YADZARUUNA AZWAAJAW WASHIYYATAL LIAZWAAJIHIM MATAA'AN ILAL HAULI GHAIRA IKHRAAJ FAIN KHARAJNA FALAA JUNAAHA 'ALAIKUM' FIIMAA FA'ALUUNAIN FIIIMFUS'A. „Ir tie, kurie miršta iš jūsų ir palieka žmonas, turėtų perduoti testamentą dėl savo žmonos gyvenamosios vietos ir išlaikymo vieneriems metams, neįsakydami joms išeiti iš namų, bet jei žmonos, kurių vyrai palieka namus, jums nėra nuodėmės už tai, ką jie daro“ – QS. Albaqarah 240–. Jis paaiškino: „Alachas nustatė sunnos tobulumą keturiems mėnesiams ir dvidešimčiai dienų kaip testamentą. Jei jis nori, jis gali laikytis savo valios. O jei ne, jis gali išeiti. Tai reiškia Alacho žodis „GHAIRA IKHRAAJ, FA`IN KHARAJNA FALAA JUNAHA 'ALAIKUM“ – neliepiant žmonai išeiti, jei žmona išeina, jums nėra nuodėmės, būtent „iddos“ laikotarpis, kaip jai reikalaujama. [„Atha“] pasakė; [Ibn Abbas] pasakė; Šioje eilutėje sakoma – išbraukta – kad ji praleido savo idos laikotarpį savo vyro namuose.“ „Todėl jis gali praleisti savo idos laikotarpį, kur tik nori.“ Ir Alacho žodis Ta'ala: „Ghaira Ikharaaj' Ahta` pasakė: „Jei ji nori, ji gali praleisti savo idos laikotarpį vyro namuose arba pasilikti savo vasiyate.“ Ir jei jis nori, jis gali išeiti dėl Alacho žodžio: „FALAA JUNAAHA 'ALAIKUM FIIMAA FA'ALNA FII ANFUSIHINNA“. – „Tada jums nėra nuodėmės už jų darbus, – tarė Atha`; – Tada atėjo paveldėjimo eilutė ir As Sukna – vieta, kurioje gyvena moterys – buvo ištrinta, kad ji galėtų melstis, kur tik panorėjusi, ir jai nebuvo kur gyventi.“