Kisah perjalanan Nabi Musa 'alaihissalam menuntut ilmu dan pertemuannya dengan Nabi Khidhir 'alaihissalam

Imam Muslim : 4386

حَدَّثَنِي مُحَمَّدُ بْنُ عَبْدِ الْأَعْلَى الْقَيْسِيُّ حَدَّثَنَا الْمُعْتَمِرُ بْنُ سُلَيْمَانَ التَّيْمِيُّ عَنْ أَبِيهِ عَنْ رَقَبَةَ عَنْ أَبِي إِسْحَقَ عَنْ سَعِيدِ بْنِ جُبَيْرٍ قَالَ قِيلَ لِابْنِ عَبَّاسٍ إِنَّ نَوْفًا يَزْعُمُ أَنَّ مُوسَى الَّذِي ذَهَبَ يَلْتَمِسُ الْعِلْمَ لَيْسَ بِمُوسَى بَنِي إِسْرَائِيلَ قَالَ أَسَمِعْتَهُ يَا سَعِيدُ قُلْتُ نَعَمْ قَالَ كَذَبَ نَوْفٌ حَدَّثَنَا أُبَيُّ بْنُ كَعْبٍ قَالَ سَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ إِنَّهُ بَيْنَمَا مُوسَى عَلَيْهِ السَّلَام فِي قَوْمِهِ يُذَكِّرُهُمْ بِأَيَّامِ اللَّهِ وَأَيَّامُ اللَّهِ نَعْمَاؤُهُ وَبَلَاؤُهُ إِذْ قَالَ مَا أَعْلَمُ فِي الْأَرْضِ رَجُلًا خَيْرًا وَأَعْلَمَ مِنِّي قَالَ فَأَوْحَى اللَّهُ إِلَيْهِ إِنِّي أَعْلَمُ بِالْخَيْرِ مِنْهُ أَوْ عِنْدَ مَنْ هُوَ إِنَّ فِي الْأَرْضِ رَجُلًا هُوَ أَعْلَمُ مِنْكَ قَالَ يَا رَبِّ فَدُلَّنِي عَلَيْهِ قَالَ فَقِيلَ لَهُ تَزَوَّدْ حُوتًا مَالِحًا فَإِنَّهُ حَيْثُ تَفْقِدُ الْحُوتَ قَالَ فَانْطَلَقَ هُوَ وَفَتَاهُ حَتَّى انْتَهَيَا إِلَى الصَّخْرَةِ فَعُمِّيَ عَلَيْهِ فَانْطَلَقَ وَتَرَكَ فَتَاهُ فَاضْطَرَبَ الْحُوتُ فِي الْمَاءِ فَجَعَلَ لَا يَلْتَئِمُ عَلَيْهِ صَارَ مِثْلَ الْكُوَّةِ قَالَ فَقَالَ فَتَاهُ أَلَا أَلْحَقُ نَبِيَّ اللَّهِ فَأُخْبِرَهُ قَالَ فَنُسِّيَ فَلَمَّا تَجَاوَزَا { قَالَ لِفَتَاهُ آتِنَا غَدَاءَنَا لَقَدْ لَقِينَا مِنْ سَفَرِنَا هَذَا نَصَبًا } قَالَ وَلَمْ يُصِبْهُمْ نَصَبٌ حَتَّى تَجَاوَزَا قَالَ فَتَذَكَّرَ { قَالَ أَرَأَيْتَ إِذْ أَوَيْنَا إِلَى الصَّخْرَةِ فَإِنِّي نَسِيتُ الْحُوتَ وَمَا أَنْسَانِيهُ إِلَّا الشَّيْطَانُ أَنْ أَذْكُرَهُ وَاتَّخَذَ سَبِيلَهُ فِي الْبَحْرِ عَجَبًا قَالَ ذَلِكَ مَا كُنَّا نَبْغِي فَارْتَدَّا عَلَى آثَارِهِمَا قَصَصًا } فَأَرَاهُ مَكَانَ الْحُوتِ قَالَ هَا هُنَا وُصِفَ لِي قَالَ فَذَهَبَ يَلْتَمِسُ فَإِذَا هُوَ بِالْخَضِرِ مُسَجًّى ثَوْبًا مُسْتَلْقِيًا عَلَى الْقَفَا أَوْ قَالَ عَلَى حَلَاوَةِ الْقَفَا قَالَ السَّلَامُ عَلَيْكُمْ فَكَشَفَ الثَّوْبَ عَنْ وَجْهِهِ قَالَ وَعَلَيْكُمْ السَّلَامُ مَنْ أَنْتَ قَالَ أَنَا مُوسَى قَالَ وَمَنْ مُوسَى قَالَ مُوسَى بَنِي إِسْرَائِيلَ قَالَ مَجِيءٌ مَا جَاءَ بِكَ قَالَ جِئْتُ لِ { تُعَلِّمَنِي مِمَّا عُلِّمْتَ رُشْدًا قَالَ إِنَّكَ لَنْ تَسْتَطِيعَ مَعِيَ صَبْرًا وَكَيْفَ تَصْبِرُ عَلَى مَا لَمْ تُحِطْ بِهِ خُبْرًا } شَيْءٌ أُمِرْتُ بِهِ أَنْ أَفْعَلَهُ إِذَا رَأَيْتَهُ لَمْ تَصْبِرْ { قَالَ سَتَجِدُنِي إِنْ شَاءَ اللَّهُ صَابِرًا وَلَا أَعْصِي لَكَ أَمْرًا قَالَ فَإِنْ اتَّبَعْتَنِي فَلَا تَسْأَلْنِي عَنْ شَيْءٍ حَتَّى أُحْدِثَ لَكَ مِنْهُ ذِكْرًا فَانْطَلَقَا حَتَّى إِذَا رَكِبَا فِي السَّفِينَةِ خَرَقَهَا } قَالَ انْتَحَى عَلَيْهَا قَالَ لَهُ مُوسَى عَلَيْهِ السَّلَام { أَخَرَقْتَهَا لِتُغْرِقَ أَهْلَهَا لَقَدْ جِئْتَ شَيْئًا إِمْرًا قَالَ أَلَمْ أَقُلْ إِنَّكَ لَنْ تَسْتَطِيعَ مَعِي صَبْرًا قَالَ لَا تُؤَاخِذْنِي بِمَا نَسِيتُ وَلَا تُرْهِقْنِي مِنْ أَمْرِي عُسْرًا فَانْطَلَقَا حَتَّى إِذَا لَقِيَا } غِلْمَانًا يَلْعَبُونَ قَالَ فَانْطَلَقَ إِلَى أَحَدِهِمْ بَادِيَ الرَّأْيِ فَقَتَلَهُ فَذُعِرَ عِنْدَهَا مُوسَى عَلَيْهِ السَّلَام ذَعْرَةً مُنْكَرَةً { قَالَ أَقَتَلْتَ نَفْسًا زَاكِيَةً بِغَيْرِ نَفْسٍ لَقَدْ جِئْتَ شَيْئًا نُكْرًا } فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عِنْدَ هَذَا الْمَكَانِ رَحْمَةُ اللَّهِ عَلَيْنَا وَعَلَى مُوسَى لَوْلَا أَنَّهُ عَجَّلَ لَرَأَى الْعَجَبَ وَلَكِنَّهُ أَخَذَتْهُ مِنْ صَاحِبِهِ ذَمَامَةٌ { قَالَ إِنْ سَأَلْتُكَ عَنْ شَيْءٍ بَعْدَهَا فَلَا تُصَاحِبْنِي قَدْ بَلَغْتَ مِنْ لَدُنِّي عُذْرًا } وَلَوْ صَبَرَ لَرَأَى الْعَجَبَ قَالَ وَكَانَ إِذَا ذَكَرَ أَحَدًا مِنْ الْأَنْبِيَاءِ بَدَأَ بِنَفْسِهِ رَحْمَةُ اللَّهِ عَلَيْنَا وَعَلَى أَخِي كَذَا رَحْمَةُ اللَّهِ عَلَيْنَا { فَانْطَلَقَا حَتَّى إِذَا أَتَيَا أَهْلَ قَرْيَةٍ } لِئَامًا فَطَافَا فِي الْمَجَالِسِ فَ { اسْتَطْعَمَا أَهْلَهَا فَأَبَوْا أَنْ يُضَيِّفُوهُمَا فَوَجَدَا فِيهَا جِدَارًا يُرِيدُ أَنْ يَنْقَضَّ فَأَقَامَهُ قَالَ لَوْ شِئْتَ لَاتَّخَذْتَ عَلَيْهِ أَجْرًا قَالَ هَذَا فِرَاقُ بَيْنِي وَبَيْنِكَ } وَأَخَذَ بِثَوْبِهِ قَالَ { سَأُنَبِّئُكَ بِتَأْوِيلِ مَا لَمْ تَسْتَطِعْ عَلَيْهِ صَبْرًا أَمَّا السَّفِينَةُ فَكَانَتْ لِمَسَاكِينَ يَعْمَلُونَ فِي الْبَحْرِ } إِلَى آخِرِ الْآيَةِ فَإِذَا جَاءَ الَّذِي يُسَخِّرُهَا وَجَدَهَا مُنْخَرِقَةً فَتَجَاوَزَهَا فَأَصْلَحُوهَا بِخَشَبَةٍ { وَأَمَّا الْغُلَامُ } فَطُبِعَ يَوْمَ طُبِعَ كَافِرًا وَكَانَ أَبَوَاهُ قَدْ عَطَفَا عَلَيْهِ فَلَوْ أَنَّهُ أَدْرَكَ أَرْهَقَهُمَا طُغْيَانًا وَكُفْرًا { فَأَرَدْنَا أَنْ يُبَدِّلَهُمَا رَبُّهُمَا خَيْرًا مِنْهُ زَكَاةً وَأَقْرَبَ رُحْمًا وَأَمَّا الْجِدَارُ فَكَانَ لِغُلَامَيْنِ يَتِيمَيْنِ فِي الْمَدِينَةِ وَكَانَ تَحْتَهُ } إِلَى آخِرِ الْآيَةِ و حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ عَبْدِ الرَّحْمَنِ الدَّارِمِيُّ أَخْبَرَنَا مُحَمَّدُ بْنُ يُوسُفَ ح و حَدَّثَنَا عَبْدُ بْنُ حُمَيْدٍ أَخْبَرَنَا عُبَيْدُ اللَّهِ بْنُ مُوسَى كِلَاهُمَا عَنْ إِسْرَائِيلَ عَنْ أَبِي إِسْحَقَ بِإِسْنَادِ التَّيْمِيِّ عَنْ أَبِي إِسْحَقَ نَحْوَ حَدِيثِهِ

Man pasakė [Muhammad bin 'Abdul A'laa Al Qais]; mums pasakė [Al Mu'tamir bin Sulaiman At Taimi] iš [jo tėvo] iš [Rakabos], iš [Abu Ishaq], iš [Sa'id bin Jubair], – sakė jis; paklausė [Ibn Abbas], kad Naufas manė, jog Mozė, kuris ieškojo žinių, nebuvo tas pats Mozė, kuris buvo siųstas pas Izraelio vaikus; Ibn Abbasas paklausė: „Ar ir tu tai girdėjai, – sakė jis?“ Aš atsakiau: „Taip“. Ibn Abbasas pasakė: „Naufas melavo!“ Mums pasakė [Ubay bin Ka'ab], – sakė jis; girdėjau Pranašą (SAW) sakant: „Mozė pasakė kalbą savo žmonėms, primindama jam apie Alacho dienas, jo pergales ir išbandymus, jis pareiškė: „Aš nepažįstu nė vieno protingiausio žemės veide, išskyrus mane“. Taigi, jam Allah apreiškė, kad Allah turėjo tarną, kuris buvo protingesnis už jį. Mozė tarė: „O mano Raba, parodyk man“, – jam tarė Allah. – „Pasiimk su savimi sūdytos žuvies atsargas. Galiausiai ieškosi žuvies.“ Tada Mozė nuėjo, kol priėjo prie uolos ir nebematė virvės. Tada Mozė su savo mirusiu draugu nuėjo ieškoti virvės. Tačiau staiga žuvis pajudėjo taip, kad jo draugai galėjo jį pastebėti. Jo draugas tarė: „Vystysiuosi Mozę, kol papasakosiu jam apie žuvį.“ – tarė Ubay. Tada draugas pamiršo, kol jie toliau ėjo. Mozė tarė: „Tiesą sakant, mes jaučiamės pavargę dėl savo kelionės.“ Tada jo draugas tarė: „Ar matei mus stovinčius vietoje, būtent ilsintis ant didelės uolos? Tiesą sakant, aš pamiršau apie ryklį ir niekas neprivertė manęs jo pamiršti, tik Šėtonas.“ Tada jie abu grįžo, sekdami savo pirminiais pėdsakais, kai žuvis pabėgo taip greitai, kad išgąsdino Mozę, ir jie pasekė žuvies pėdsakais. Mozė tarė: „Tai yra vieta, kuri man buvo aprašyta.“ Tada jis jo ieškojo ir sutiko gulintį žmogų, dengiantį galvą audiniu. Mozė pasveikino jį, ir jis, nusiimdamas veidą dengiantį audinį, atsakė: „Wa 'alaikum salam, kas tu esi?“ – tarė Mozė. – „Aš esu Mozė.“ Jis paklausė: „Kas Mozė?“ Mozė atsakė: „Izraelitų Mozė.“ Jis vėl paklausė: „Kodėl tu čia atvykai?“ Mozė atsakė: „Aš atėjau, kad tu mane pamokytum apie žinias, kurias tau davė Alachas.“ Chidhiras pasakė: „Tiesą sakant, tu niekada negalėsi būti kantrus su manimi. Ir kaip tu gali būti kantrus dėl to, apie ką neturi pakankamai žinių?“ Mozė pasakė: „Jei Dievas duos, aš būsiu kantrus žmogus, ir aš tau jokiu klausimu neprieštarausiu.“ Jis pasakė: „Jei seksi manimi, neklausk manęs nieko, kol aš pats tau to nepaaiškinsiu.“ Taigi jie abu ėjo, kol, kai abu įlipo į valtį, Chidhras joje padarė skylę. – Ubay pasakė; „Khidr tyčia padarė jame skylę.“ – Mozė paklausė: „Kodėl padarėte skylę valtyje, kad nuskandintų keleivius?“ Iš tiesų, padarėte didelę klaidą. Jis – Khidr – tarė: „Argi nesakiau: „Tu niekada nebūsi kantrus su manimi?“ Mozė tarė: „Nebausk manęs už mano užmaršumą ir neapkrauk manęs jokiais sunkumais mano reikaluose.“ Jiedu ėjo, kol priėjo prie vaikų, žaidžiančių krante, tada jis greitai priėjo prie vieno iš jų ir jį nužudė. Mozė buvo sukrėstas ir tarė: „Kodėl nužudėte tyrą sielą, kuri niekada nieko nenužudė? Iš tiesų, jūs padarėte kažką blogo.“ Khidr tarė: „Argi nesakiau jums, kad nebūsite kantrūs su manimi?“ Mozė sugėdino ir tarė: „Jei po to tavęs ko nors paklausiu, nelaikyk manęs su savimi, iš tiesų tu man davei pakankamai pasiteisinimo.“ Taigi jiedu ėjo; Taigi, kai jiedu atvyko pas vienos šalies žmones, jie paprašė, kad juos priimtų tos šalies žmonės, bet tos šalies žmonės nenorėjo jų linksminti. Tada jiedu pamatė, kad namų sienos beveik griūva, todėl Khidras pastatė sienas. Musa tarė: „Jei būtumėte norėję, būtumėte už tai ėmę atlyginimą“. Khidras, laikydamas Musos drabužius, tarė: „Tai yra skirtumas tarp manęs ir tavęs, aš tau pasakysiu šių darbų tikslą, kurio tu negali pakelti. O arka priklausė vargšams žmonėms, kurie dirbo jūroje, ir aš siekiau sunaikinti arką, nes priešais juos buvo karalius, kuris paėmė kiekvieną arką. Taigi, kai karalius praeidavo pro šalį, jis rasdavo arką apgadintą, todėl jie jos nepaėmė ir viskas buvo saugu, po to jie galėjo ją vėl sutaisyti medžiu. O dėl to vaiko, jam buvo lemta netikėti, o jo tėvai yra pamaldūs žmonės, kai jis užaugs, jis stums savo tėvus į klaidą ir netikėjimą.“ Ir mes linkime, kad Alachas juos pakeistų kitais vaikais, kurių tyrumas būtų geresnis už tą vaiką ir kurie būtų labiau mylintys savo motiną ir tėvą. Kalbant apie namo sieną, ji priklausė dviem našlaičiams mieste, ir po ja buvo lobis, sutaupytas jiems abiem, o tėvas buvo pamaldus žmogus, todėl jūsų Viešpats panorėjo, kad jie pasiektų brandą ir išsiimtų savo santaupas kaip jūsų Viešpaties malonę. Ir mums pasakė ['Abdullah bin 'Abdur Rahman Ad Darimi]; pranešė mums [Muhammad bin Yusuf]; Taip pat tai pasakojama kitu keliu, ir mums pasakė ['Abad bin Humaid]; pranešė mums ['Ubaidullah bin Musa] apie juos abu iš [Izraelio] iš [Abu Ishaq] su sanad At Taimi iš Abu Ishaq su panašiu Hadisu.