Imam Bukhari : 4757

حَدَّثَنَا مُسَدَّدٌ حَدَّثَنَا يَحْيَى عَنْ حُمَيْدٍ عَنْ أَنَسٍ قَالَأَوْلَمَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِزَيْنَبَ فَأَوْسَعَ الْمُسْلِمِينَ خَيْرًا فَخَرَجَ كَمَا يَصْنَعُ إِذَا تَزَوَّجَ فَأَتَى حُجَرَ أُمَّهَاتِ الْمُؤْمِنِينَ يَدْعُو وَيَدْعُونَ لَهُ ثُمَّ انْصَرَفَ فَرَأَى رَجُلَيْنِ فَرَجَعَ لَا أَدْرِي آخْبَرْتُهُ أَوْ أُخْبِرَ بِخُرُوجِهِمَا

Mums [Musaddad] papasakojo [Yahya] iš [Humaid] iš [Anas] sakė: „Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) surengė valimą, kai vedė Zainabą, ir skleidė gėrį musulmonų bendruomenei. Jis išėjo taip, lyg būtų vedęs. Jis nuėjo į Ummahatul Mukminin žmonų namus, pakvietė jas, o jos taip pat pakvietė kitus žmones. Po to jis išėjo, pamatė du žmones, o tada vėl grįžo. Nežinau, ar aš jam pasakiau, ar jam buvo pasakyta, kad tie du žmonės išėjo.“