Imam Bukhari : 4384
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ الْمُثَنَّى حَدَّثَنَا يَحْيَى عَنْ عُمَرَ بْنِ سَعِيدِ بْنِ أَبِي حُسَيْنٍ قَالَ حَدَّثَنِي ابْنُ أَبِي مُلَيْكَةَ قَالَ اسْتَأْذَنَ ابْنُ عَبَّاسٍقَبْلَ مَوْتِهَا عَلَى عَائِشَةَ وَهِيَ مَغْلُوبَةٌ قَالَتْ أَخْشَى أَنْ يُثْنِيَ عَلَيَّ فَقِيلَ ابْنُ عَمِّ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَمِنْ وُجُوهِ الْمُسْلِمِينَ قَالَتْ ائْذَنُوا لَهُ فَقَالَ كَيْفَ تَجِدِينَكِ قَالَتْ بِخَيْرٍ إِنْ اتَّقَيْتُ قَالَ فَأَنْتِ بِخَيْرٍ إِنْ شَاءَ اللَّهُ زَوْجَةُ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَلَمْ يَنْكِحْ بِكْرًا غَيْرَكِ وَنَزَلَ عُذْرُكِ مِنْ السَّمَاءِ وَدَخَلَ ابْنُ الزُّبَيْرِ خِلَافَهُ فَقَالَتْ دَخَلَ ابْنُ عَبَّاسٍ فَأَثْنَى عَلَيَّ وَوَدِدْتُ أَنِّي كُنْتُ نِسْيًا مَنْسِيًّاحَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ الْمُثَنَّى حَدَّثَنَا عَبْدُ الْوَهَّابِ بْنُ عَبْدِ الْمَجِيدِ حَدَّثَنَا ابْنُ عَوْنٍ عَنْ الْقَاسِمِ أَنَّ ابْنَ عَبَّاسٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ اسْتَأْذَنَ عَلَى عَائِشَةَ نَحْوَهُ وَلَمْ يَذْكُرْ نِسْيًا مَنْسِيًّا
[Muhammadas bin Al Mutsanna] mums pasakė [Jahja], kad [Umaras bin Sa'idas bin Abu Hušainas] pasakė: „Man [Ibn Abu Awalkah] papasakojęs, jis tarė: prieš Aisijos mirtį [Ibnu 'Abbas] paprašė leidimo ją pamatyti, kuri tuo metu buvo labai silpnos būklės.“ Aiša pasakė: „Bijojau, kad jis mane pagirs.“ Tada jam buvo pasakyta, kad jis yra Pranašo dėdės, sallallaahu 'alaihi wasallam, sūnus ir musulmonų lyderis. Taigi Aisija tarė: „Įleiskite jį.“ Įėjęs Ibn Abbas paklausė: „Kaip laikaisi?“ Aisija atsakė: „Aš geros būklės, jei esu pamaldus.“ Ibn Abbas pasakė: „Kaip Pranašo, sallallaahu 'alaihi wasallam, žmona, jei Dievas duos, tu visada būsi geros būklės, jis nevedė kitos mergelės, išskyrus tave.“ Ir iš dangaus Alachas išvadavo tave nuo niekšiškų kaltinimų. Kai Ibn Abbas grįžo namo, įėjo Ibn Jubair. Tada Aiša tarė: „Ką tik įėjo Ibn Abbas ir pagyrė mane. Norėčiau tai pamiršti – jo pagyrimą“. Jis mums pasakė [Muhammad bin Al Mutsanna], jis mums pasakė ['Abdul Wahhab bin 'Abdul Majid], jis mums pasakė [Ibn 'Aun] iš [Al Qasim], kad [Ibn 'Abbas radliallahu 'anhu] prašė leidimo susitikti su Aiša – su panašiu hadisu – bet jis nepaminėjo sakinio: „Norėčiau tai pamiršti“.