Imam Bukhari : 4378

حَدَّثَنِي مُحَمَّدُ بْنُ بَشَّارٍ حَدَّثَنَا ابْنُ أَبِي عَدِيٍّ عَنْ هِشَامِ بْنِ حَسَّانَ حَدَّثَنَا عِكْرِمَةُ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍأَنَّ هِلَالَ بْنَ أُمَيَّةَ قَذَفَ امْرَأَتَهُ عِنْدَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِشَرِيكِ ابْنِ سَحْمَاءَ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الْبَيِّنَةَ أَوْ حَدٌّ فِي ظَهْرِكَ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِذَا رَأَى أَحَدُنَا عَلَى امْرَأَتِهِ رَجُلًا يَنْطَلِقُ يَلْتَمِسُ الْبَيِّنَةَ فَجَعَلَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ الْبَيِّنَةَ وَإِلَّا حَدٌّ فِي ظَهْرِكَ فَقَالَ هِلَالٌ وَالَّذِي بَعَثَكَ بِالْحَقِّ إِنِّي لَصَادِقٌ فَلَيُنْزِلَنَّ اللَّهُ مَا يُبَرِّئُ ظَهْرِي مِنْ الْحَدِّ فَنَزَلَ جِبْرِيلُ وَأَنْزَلَ عَلَيْهِ{ وَالَّذِينَ يَرْمُونَ أَزْوَاجَهُمْ فَقَرَأَ حَتَّى بَلَغَ إِنْ كَانَ مِنْ الصَّادِقِينَ }فَانْصَرَفَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَرْسَلَ إِلَيْهَا فَجَاءَ هِلَالٌ فَشَهِدَ وَالنَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ إِنَّ اللَّهَ يَعْلَمُ أَنَّ أَحَدَكُمَا كَاذِبٌ فَهَلْ مِنْكُمَا تَائِبٌ ثُمَّ قَامَتْ فَشَهِدَتْ فَلَمَّا كَانَتْ عِنْدَ الْخَامِسَةِ وَقَّفُوهَا وَقَالُوا إِنَّهَا مُوجِبَةٌ قَالَ ابْنُ عَبَّاسٍ فَتَلَكَّأَتْ وَنَكَصَتْ حَتَّى ظَنَنَّا أَنَّهَا تَرْجِعُ ثُمَّ قَالَتْ لَا أَفْضَحُ قَوْمِي سَائِرَ الْيَوْمِ فَمَضَتْ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَبْصِرُوهَا فَإِنْ جَاءَتْ بِهِ أَكْحَلَ الْعَيْنَيْنِ سَابِغَ الْأَلْيَتَيْنِ خَدَلَّجَ السَّاقَيْنِ فَهُوَ لِشَرِيكِ ابْنِ سَحْمَاءَ فَجَاءَتْ بِهِ كَذَلِكَ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَوْلَا مَا مَضَى مِنْ كِتَابِ اللَّهِ لَكَانَ لِي وَلَهَا شَأْنٌ

Man [Muhammad bin Basysyar] pasakė mums [Ibn Abu 'Adi] iš [Hisyam bin Hassan] pasakė mums ['Ikrimah], jis sakė: Rasulullah [Ibn 'Abbas], kad Hilal bin Umayyah apkaltino savo žmoną svetimavimu su Syarik bin Samha ir perdavė šį klausimą Pranašui sallallaahu 'alaihi wasallam. Tada Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Atneškite patvirtinančius įrodymus – keturis liudytojus – arba būsite nubausti plakimu per nugarą.“ Hilal tarė: „O Alacho Pasiuntiny, jei kuris nors iš mūsų pamatys kitą vyrą su jo žmona, ar jis turėtų ieškoti liudytojų? Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Atneškite patvirtinančius įrodymus – keturis liudytojus – arba būsite nubausti plakimu per nugarą.“ Tada Hilal tarė: „Prisiekiu Tuo, kuris jus atsiuntė su tiesa, aš kalbu tiesą, ir Alachas jums apreikš, kas išgelbės mano nugarą nuo plakimo.“ Taigi Džibrilas nužengė perduoti Alacho apreiškimą Pranašui sallallaahu 'alaihi wasallam. Ir jie buvo tie, kurie apkaltino jo žmonas... -An Nuur; 6-9-. Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam skaitė jį, kol pasiekė dalį „Ar jos vyras yra vienas iš teisingų žmonių“. Tada Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam nuėjo pasiimti savo žmonos. Hilalas grįžo namo ir grįžo su žmona. Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Alachas žino, kad vienas iš jūsų meluoja, tai kuris iš jūsų atgailaus?“ Tada Hilalo žmona atsistojo ir davė priesaiką, o kai ji ruošėsi duoti penktąją priesaiką, jie ją sustabdė ir tarė: „Penktoji priesaika atneš jums prakeiksmus – jei esate kalti–“. Atrodė, kad jis dvejojo tai padaryti, todėl manėme, kad jis pasiduos. Bet tada Hilalo žmona tarė: „Aš neprarasiu savo šeimos garbės ir toliau duosiu priesaiką.“ Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) tada tarė: „Atkreipkite į jį dėmesį. Jei ji pagimdys kūdikį su juodomis akimis, dideliu užpakaliu ir putliomis kojomis, tai kūdikis bus Šariko bin Samhos vaikas.“ Vėliau ji pagimdė kūdikį, kurio charakteristikos atitiko pranašo (sallallaahu 'alaihi wa sallam) aprašymus. Taigi pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) tarė: „Jei šio klausimo pirmiausia neišspręs Alachas, tada, žinoma, aš jam paskirsiu griežtą bausmę“.