Imam Bukhari : 4306

حَدَّثَنَا مُؤَمَّلٌ هُوَ ابْنُ هِشَامٍ حَدَّثَنَا إِسْمَاعِيلُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ حَدَّثَنَا عَوْفٌ حَدَّثَنَا أَبُو رَجَاءٍ حَدَّثَنَا سَمُرَةُ بْنُ جُنْدَبٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَنَا أَتَانِي اللَّيْلَةَ آتِيَانِ فَابْتَعَثَانِي فَانْتَهَيْنَا إِلَى مَدِينَةٍ مَبْنِيَّةٍ بِلَبِنِ ذَهَبٍ وَلَبِنِ فِضَّةٍ فَتَلَقَّانَا رِجَالٌ شَطْرٌ مِنْ خَلْقِهِمْ كَأَحْسَنِ مَا أَنْتَ رَاءٍ وَشَطْرٌ كَأَقْبَحِ مَا أَنْتَ رَاءٍ قَالَا لَهُمْ اذْهَبُوا فَقَعُوا فِي ذَلِكَ النَّهْرِ فَوَقَعُوا فِيهِ ثُمَّ رَجَعُوا إِلَيْنَا قَدْ ذَهَبَ ذَلِكَ السُّوءُ عَنْهُمْ فَصَارُوا فِي أَحْسَنِ صُورَةٍ قَالَا لِي هَذِهِ جَنَّةُ عَدْنٍ وَهَذَاكَ مَنْزِلُكَ قَالَا أَمَّا الْقَوْمُ الَّذِينَ كَانُوا شَطْرٌ مِنْهُمْ حَسَنٌ وَشَطْرٌ مِنْهُمْ قَبِيحٌ فَإِنَّهُمْ خَلَطُوا عَمَلًا صَالِحًا وَآخَرَ سَيِّئًا تَجَاوَزَ اللَّهُ عَنْهُمْ

Mums [Muamalas], būtent Ibn Hišamas, mums pasakė [Isma'il bin Ibrahimas], mums pasakė ['Auf], mums pasakė [Abu Radža], mums pasakė [Samura bin Džundabas, Dievo ramybė ir ramybė], jis pasakė: „Praėjusią naktį du žmonės – svečiai – aplankė mane – mano sapne – ir nusivedė mane į miestą, pastatytą iš aukso ir sidabro. Ten sutikome keletą vyrų, kurių pusė kūnų atrodė labai gražiai, kaip gražiausi žmonės, kuriuos kada nors matėte. O kita kūno pusė buvo tokia pat bjauri, kaip blogiausias žmogus, kurį kada nors matėte.“ Du svečiai tarė jiems abiem: „Eikite pamirkyti upėje.“ Taigi jie pamirkė upėje ir grįžo pas mus. Jų bjaurumas išnyko ir jie dabar buvo tikrai gražūs. Mano svečiai man pasakė: „Pirmasis – matai – yra Adno rojus, ir tai yra tavo vieta“. Tada jie tarė: o tie, kurie yra pusiau gražūs ir pusiau bjaurūs, yra žmonės, kurie maišo gerus ir blogus darbus, bet Alachas jiems atleidžia.“