Imam Bukhari : 3892

حَدَّثَنَا أَبُو الْوَلِيدِ حَدَّثَنَا شُعْبَةُ ح و حَدَّثَنِي عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مُحَمَّدٍ حَدَّثَنَا وَهْبٌ حَدَّثَنَا شُعْبَةُ عَنْ حُمَيْدِ بْنِ هِلَالٍ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ مُغَفَّلٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ قَالَ كُنَّا مُحَاصِرِي خَيْبَرَ فَرَمَى إِنْسَانٌ بِجِرَابٍ فِيهِ شَحْمٌ فَنَزَوْتُ لِآخُذَهُ فَالْتَفَتُّ فَإِذَا النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَاسْتَحْيَيْتُ

[Abu Al Walidas] mums pasakė [Syu'bah]. – Ir tai buvo papasakota kitu keliu – man pasakė [Abdullah bin Muhammadas] mums pasakė [Wahb] mums pasakė [Syu'bah] iš [Humaid bin Hilal] iš [Abdullah bin Mughaffalo, radliallahu 'anhu], jis sakė: „Kai apgulėme Chaibaro fortą, kažkas metė odinį indą, pripildytą taukų, todėl aš pašokau jo pasiimti. Atsisukau ir pamačiau, kad ten buvo Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam), todėl man jo buvo gėda“.