Kebiasaan Rasulullah SAW singgah tiga malam di tempat persinggahan perang pasca kemenangan atas musuh

Imam Bukhari : 3679

حَدَّثَنِي عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مُحَمَّدٍ سَمِعَ رَوْحَ بْنَ عُبَادَةَ حَدَّثَنَا سَعِيدُ بْنُ أَبِي عَرُوبَةَ عَنْ قَتَادَةَ قَالَ ذَكَرَ لَنَا أَنَسُ بْنُ مَالِكٍ عَنْ أَبِي طَلْحَةَ أَنَّ نَبِيَّ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَمَرَ يَوْمَ بَدْرٍ بِأَرْبَعَةٍ وَعِشْرِينَ رَجُلًا مِنْ صَنَادِيدِ قُرَيْشٍ فَقُذِفُوا فِي طَوِيٍّ مِنْ أَطْوَاءِ بَدْرٍ خَبِيثٍ مُخْبِثٍ وَكَانَ إِذَا ظَهَرَ عَلَى قَوْمٍ أَقَامَ بِالْعَرْصَةِ ثَلَاثَ لَيَالٍ فَلَمَّا كَانَ بِبَدْرٍ الْيَوْمَ الثَّالِثَ أَمَرَ بِرَاحِلَتِهِ فَشُدَّ عَلَيْهَا رَحْلُهَا ثُمَّ مَشَى وَاتَّبَعَهُ أَصْحَابُهُ وَقَالُوا مَا نُرَى يَنْطَلِقُ إِلَّا لِبَعْضِ حَاجَتِهِ حَتَّى قَامَ عَلَى شَفَةِ الرَّكِيِّ فَجَعَلَ يُنَادِيهِمْ بِأَسْمَائِهِمْ وَأَسْمَاءِ آبَائِهِمْ يَا فُلَانُ بْنَ فُلَانٍ وَيَا فُلَانُ بْنَ فُلَانٍ أَيَسُرُّكُمْ أَنَّكُمْ أَطَعْتُمْ اللَّهَ وَرَسُولَهُ فَإِنَّا قَدْ وَجَدْنَا مَا وَعَدَنَا رَبُّنَا حَقًّا فَهَلْ وَجَدْتُمْ مَا وَعَدَ رَبُّكُمْ حَقًّا قَالَ فَقَالَ عُمَرُ يَا رَسُولَ اللَّهِ مَا تُكَلِّمُ مِنْ أَجْسَادٍ لَا أَرْوَاحَ لَهَا فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَالَّذِي نَفْسُ مُحَمَّدٍ بِيَدِهِ مَا أَنْتُمْ بِأَسْمَعَ لِمَا أَقُولُ مِنْهُمْ قَالَ قَتَادَةُ أَحْيَاهُمْ اللَّهُ حَتَّى أَسْمَعَهُمْ قَوْلَهُ تَوْبِيخًا وَتَصْغِيرًا وَنَقِيمَةً وَحَسْرَةً وَنَدَمًا

[Abdullah bin Muhammad] man sakė, kad girdėjo [Rauh bin 'Ubadah], mums [Sa'id bin Abu 'Urwah] iš [Qatadah] sakius: [Anas bin Malik] mums papasakojo apie [Abu Talhah], kad pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) Badro mūšyje įsakė dvidešimt keturių Kureišo garbingų asmenų kūnus įmesti į duobę – šulinį, sukaltą iš akmenų – tarp duobių Badro mieste, kurios buvo labai bjaurios ir pasibjaurėtinos. Jei jis laimi prieš žmones, jis tris dienas pasilieka savo stovėjimo vietoje. Kai Badro mūšis prasidėjo trečią dieną, jis įsakė paruošti savo jojamą žirgą ir užrišti balną, tada jis išėjo lydimas savo palydovų. Kompanionai sakė: „Mums niekada nebuvo parodyta, kad jis išėjo, nebent būtų buvę būtina“. Kol pasiekė šulinio kraštą, jis vadino juos – nužudytus Kureišo netikėjus – jų ir jų tėvų vardais: „O toks ir toks bin toks ir toks, o toks ir toks bin toks ir toks. Ar buvote laimingi, jei paklusdavote Alachui ir Jo Pasiuntiniui? Iš tiesų, mes tikrai gavome tai, ką pažadėjo mūsų Rabanas. Ar jūs taip pat teisingai gavote tai, ką pažadėjo jūsų Dievas?“ Abu Talha pasakė: „Taigi Umaras pasakė: „O Alacho Pasiuntiny, kodėl kalbi su kūnais, kurie nebeturi sielos?“ Taigi Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam paaiškino: „Prisiekiu Tuo, kurio rankose yra mano siela, jūs negalite geriau girdėti, ką sakau, nei jie“. Katada pasakė: „Alachas juos atgaivino iki tokio lygio, kad jie išgirdo tai, ką jis sakė, kaip priekabiavimo, keršto, netekties ir gailesčio formą“.