Imam Bukhari : 3678

حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ مُحَمَّدٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ أَخْبَرَنَا هِشَامُ بْنُ عُرْوَةَ عَنْ أَبِيهِ أَنَّ أَصْحَابَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالُوا لِلزُّبَيْرِ يَوْمَ الْيَرْمُوكِ أَلَا تَشُدُّ فَنَشُدَّ مَعَكَ فَقَالَ إِنِّي إِنْ شَدَدْتُ كَذَبْتُمْ فَقَالُوا لَا نَفْعَلُ فَحَمَلَ عَلَيْهِمْ حَتَّى شَقَّ صُفُوفَهُمْ فَجَاوَزَهُمْ وَمَا مَعَهُ أَحَدٌ ثُمَّ رَجَعَ مُقْبِلًا فَأَخَذُوا بِلِجَامِهِ فَضَرَبُوهُ ضَرْبَتَيْنِ عَلَى عَاتِقِهِ بَيْنَهُمَا ضَرْبَةٌ ضُرِبَهَا يَوْمَ بَدْرٍ قَالَ عُرْوَةُ كُنْتُ أُدْخِلُ أَصَابِعِي فِي تِلْكَ الضَّرَبَاتِ أَلْعَبُ وَأَنَا صَغِيرٌ قَالَ عُرْوَةُ وَكَانَ مَعَهُ عَبْدُ اللَّهِ بْنُ الزُّبَيْرِ يَوْمَئِذٍ وَهُوَ ابْنُ عَشْرِ سِنِينَ فَحَمَلَهُ عَلَى فَرَسٍ وَوَكَّلَ بِهِ رَجُلًا

[Ahmadas bin Muhammadas] papasakojo mums [Abdullah], kad pranašo (sallallaahu 'alaihi wa sallam) bendražygiai Jarmuko mūšyje pasakė Az Zubairui: „Kodėl tau neprasiveržus pro priešo gretas, kad mes galėtume prasiveržti kartu su tavimi?“ [Az Zubairas] atsakė: „Jei aš pralaužsiu, jūs meluosite.“ Jie atsakė: „Mes to nedarysime.“ Tada Az Zubairas puolė priešą, kol sugebėjo prasiveržti pro jų gretas ir net juos aplenkė, o nė vienas – iš tų, kurie prašė jo pulti – nesekė jo puldamas priešą. Tada jis atsisuko į priešą. Taigi priešas paėmė jo žirgo vadžius ir dviem dūriais smogė Az Zubairui į petį. Iš dviejų dūrių vienas buvo suduotas jam per Badro mūšį. Urwah pasakė: „Kartą, kai dar buvau vaikas, įkišau pirštą į tą skylutę, kad pažaisčiau su juo.“ Urwah tęsė: „Tuo metu su juo buvo Abdullah bin Az Zubair, kuriam tuo metu buvo dešimt metų, kurį užsodino ant arklio ir saugojo vyras.“