Dikumpulkan telanjang dan tidak dikhitan. firman AL-ANBIYA' ayat 104
Imam Bukhari : 4259
حَدَّثَنَا أَبُو الْوَلِيدِ حَدَّثَنَا شُعْبَةُ أَخْبَرَنَا الْمُغِيرَةُ بْنُ النُّعْمَانِ قَالَ سَمِعْتُ سَعِيدَ بْنَ جُبَيْرٍ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَا قَالَخَطَبَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ يَا أَيُّهَا النَّاسُ إِنَّكُمْ مَحْشُورُونَ إِلَى اللَّهِ حُفَاةً عُرَاةً غُرْلًا ثُمَّ قَالَ{ كَمَا بَدَأْنَا أَوَّلَ خَلْقٍ نُعِيدُهُ وَعْدًا عَلَيْنَا إِنَّا كُنَّا فَاعِلِينَ }إِلَى آخِرِ الْآيَةِ ثُمَّ قَالَ أَلَا وَإِنَّ أَوَّلَ الْخَلَائِقِ يُكْسَى يَوْمَ الْقِيَامَةِ إِبْرَاهِيمُ أَلَا وَإِنَّهُ يُجَاءُ بِرِجَالٍ مِنْ أُمَّتِي فَيُؤْخَذُ بِهِمْ ذَاتَ الشِّمَالِ فَأَقُولُ يَا رَبِّ أُصَيْحَابِي فَيُقَالُ إِنَّكَ لَا تَدْرِي مَا أَحْدَثُوا بَعْدَكَ فَأَقُولُ كَمَا قَالَ الْعَبْدُ الصَّالِحُ{ وَكُنْتُ عَلَيْهِمْ شَهِيدًا مَا دُمْتُ فِيهِمْ فَلَمَّا تَوَفَّيْتَنِي كُنْتَ أَنْتَ الرَّقِيبَ عَلَيْهِمْ وَأَنْتَ عَلَى كُلِّ شَيْءٍ شَهِيدٌ }فَيُقَالُ إِنَّ هَؤُلَاءِ لَمْ يَزَالُوا مُرْتَدِّينَ عَلَى أَعْقَابِهِمْ مُنْذُ فَارَقْتَهُمْ
Mums pasakė [Abu Al Walid] mums pasakė [Syu'bah] mums pasakė [Al Mughirah bin An Nu'man], jis sakė; Girdėjau [Sa'id bin Jubair] iš [Ibn 'Abbas radliallahu 'anhuma] jį sakant; Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam savo pamoksle sakė: „O žmonės, iš tiesų jūs esate susirinkę pas Alachą basomis, nuogi ir su apyvarpėmis – neapsupjaustyti–. Tada jis tarė: „Kaip Mes pradėjome pirmąjį sukūrimą, taip Mes jį pakartosime. Tai pažadas, kurį tikrai ištesėsime; Iš tiesų, Mes jį įvykdysime“. – Al Anbiyaa`: 104 – Žinokite, kad pirmasis padaras, kuris bus aprengtas Teismo dieną, bus Ibrahimas 'alaihis salaam. Žinokite, kad iš tiesų kai kurie žmonės iš mano ummos bus atvesti ir jie bus paimti į kairę, aš pasakysiu: „O Rabab, mano draugai“. Buvo pasakyta: „Iš tiesų tu nežinai, ką jie veikė po tavo mirties“. Tada aš pasakiau kaip teisus tarnas: „Aš buvau jų liudininkas, kol buvau su jais, bet kai Tu mirei nuo manęs, Tu buvai tas, kuris juos saugojo, ir Tu esi visko Liudininkas“. – Al Maa`idah: 117-118 – tada atsakiau: „Jie visada grįždavo – atsimetė – nuo tada, kai tu juos palikai“.