Imam Bukhari : 3356

حَدَّثَنَا أَبُو نُعَيْمٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ سُلَيْمَانَ بْنِ حَنْظَلَةَ بْنِ الْغَسِيلِ حَدَّثَنَا عِكْرِمَةُ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَا قَالَ خَرَجَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي مَرَضِهِ الَّذِي مَاتَ فِيهِ بِمِلْحَفَةٍ قَدْ عَصَّبَ بِعِصَابَةٍ دَسْمَاءَ حَتَّى جَلَسَ عَلَى الْمِنْبَرِ فَحَمِدَ اللَّهَ وَأَثْنَى عَلَيْهِ ثُمَّ قَالَ أَمَّا بَعْدُ فَإِنَّ النَّاسَ يَكْثُرُونَ وَيَقِلُّ الْأَنْصَارُ حَتَّى يَكُونُوا فِي النَّاسِ بِمَنْزِلَةِ الْمِلْحِ فِي الطَّعَامِ فَمَنْ وَلِيَ مِنْكُمْ شَيْئًا يَضُرُّ فِيهِ قَوْمًا وَيَنْفَعُ فِيهِ آخَرِينَ فَلْيَقْبَلْ مِنْ مُحْسِنِهِمْ وَيَتَجَاوَزْ عَنْ مُسِيئِهِمْ فَكَانَ آخِرَ مَجْلِسٍ جَلَسَ بِهِ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ

Sulaimanas bin Hanzhalah bin Al Ghasil mums papasakojo ['Ikrimah] iš [Ibn 'Abbas radliallahu 'anhuma] sakydamas: „Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) išėjo, kai sirgo, dėl ko mirė, apsigaubęs antklode/šaliku, kurį užsidėjo ant pečių, ir apsirišo galvą juodu raiščiu, kol atsisėdo ant sakyklos. Tada jis šlovino Alachą ir Jį apvalė, o tada tarė: „Ama ba'du, iš tiesų žmonių daugės, o ansarų mažės, kol jų skaičius, palyginti su žmonėmis, bus kaip druskos kiekis maiste. Todėl, jei kas nors iš jūsų ką nors valdo ir sugeba atnešti sėkmę žmonių grupei ar padėti kitai, tada priimkite jų geruosius žmones – ansarus – ir atleiskite jų nusikaltėliams.“ Šis įvykis buvo paskutinis Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) susirinkimas.