Imam Bukhari : 3348

حَدَّثَنَا أَبُو مَعْمَرٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْوَارِثِ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْعَزِيزِ عَنْ أَنَسٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ قَالَ كَانَ رَجُلٌ نَصْرَانِيًّا فَأَسْلَمَ وَقَرَأَ الْبَقَرَةَ وَآلَ عِمْرَانَ فَكَانَ يَكْتُبُ لِلنَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَعَادَ نَصْرَانِيًّا فَكَانَ يَقُولُ مَا يَدْرِي مُحَمَّدٌ إِلَّا مَا كَتَبْتُ لَهُ فَأَمَاتَهُ اللَّهُ فَدَفَنُوهُ فَأَصْبَحَ وَقَدْ لَفَظَتْهُ الْأَرْضُ فَقَالُوا هَذَا فِعْلُ مُحَمَّدٍ وَأَصْحَابِهِ لَمَّا هَرَبَ مِنْهُمْ نَبَشُوا عَنْ صَاحِبِنَا فَأَلْقَوْهُ فَحَفَرُوا لَهُ فَأَعْمَقُوا فَأَصْبَحَ وَقَدْ لَفَظَتْهُ الْأَرْضُ فَقَالُوا هَذَا فِعْلُ مُحَمَّدٍ وَأَصْحَابِهِ نَبَشُوا عَنْ صَاحِبِنَا لَمَّا هَرَبَ مِنْهُمْ فَأَلْقَوْهُ فَحَفَرُوا لَهُ وَأَعْمَقُوا لَهُ فِي الْأَرْضِ مَا اسْتَطَاعُوا فَأَصْبَحَ وَقَدْ لَفَظَتْهُ الْأَرْضُ فَعَلِمُوا أَنَّهُ لَيْسَ مِنْ النَّاسِ فَأَلْقَوْهُ

[Abu Ma'maras] mums pasakė, kad [Abdul Waritsas] mums pasakė, jog [Abdul Azizas] iš [Anas radliallahu 'anhu] sakė: „Gyveno krikščionis, kuris atsivertė į islamą ir skaitė surą Al Baqarah ir Alu 'Imran. Jis rašydavo pranašui sallallaahu 'alaihi wasallam.“ Bet tada jis grįžo į krikščionybę ir pasakė: „Nėra nieko, ką Muhamedas žinojo, išskyrus tai, ką aš jam parašiau“. Tada Alachas davė jam mirtį, ir jie – jo draugai – jį palaidojo. Kitą dieną jo kūną išmetė žemė, todėl jo draugai sakė: „Tai Muhamedo ir jo draugų darbas, nes mūsų draugas nusisuko nuo jų religijos, tada jie atidarė jo kapą ir išmetė jį“. Taigi jie vėl jį palaidojo ir iškasė duobę gilesnę. Bet kitą dieną jo kūną vėl išspjovė žemė, todėl sakė jo draugai; „Tai Muhammado ir jo draugų darbas, nes mūsų draugas nusisuko nuo jų religijos, o tada jie atvėrė mūsų draugo kapą ir jį išmetė.“ Taigi jie vėl jį palaidojo ir iškasė duobę kuo giliau. Tačiau kitą dieną jo kūną vėl išvėmė žemė, kol jie suprato, kad tai nebuvo žmogaus veiksmas, ir galiausiai jį tiesiog išmetė.