"Bakarlah jasadku, debunya buang ke angin"

Imam Bukhari : 3222

حَدَّثَنِي عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مُحَمَّدٍ حَدَّثَنَا هِشَامٌ أَخْبَرَنَا مَعْمَرٌ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ حُمَيْدِ بْنِ عَبْدِ الرَّحْمَنِ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ كَانَ رَجُلٌ يُسْرِفُ عَلَى نَفْسِهِ فَلَمَّا حَضَرَهُ الْمَوْتُ قَالَ لِبَنِيهِ إِذَا أَنَا مُتُّ فَأَحْرِقُونِي ثُمَّ اطْحَنُونِي ثُمَّ ذَرُّونِي فِي الرِّيحِ فَوَاللَّهِ لَئِنْ قَدَرَ عَلَيَّ رَبِّي لَيُعَذِّبَنِّي عَذَابًا مَا عَذَّبَهُ أَحَدًا فَلَمَّا مَاتَ فُعِلَ بِهِ ذَلِكَ فَأَمَرَ اللَّهُ الْأَرْضَ فَقَالَ اجْمَعِي مَا فِيكِ مِنْهُ فَفَعَلَتْ فَإِذَا هُوَ قَائِمٌ فَقَالَ مَا حَمَلَكَ عَلَى مَا صَنَعْتَ قَالَ يَا رَبِّ خَشْيَتُكَ فَغَفَرَ لَهُ وَقَالَ غَيْرُهُ مَخَافَتُكَ يَا رَبِّ

Man buvo pasakyta, kad [Abdullah bin Muhammad] mums pasakė, jog [Hisyam] mums pasakė [Ma'mar] iš [Az Zuhriy] iš [Humaid bin 'Abdur Rahman] iš [Abu Hurairah radliallahu 'anhu] iš Pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam sakė: „Buvo vienas, kuris peržengė savo ribas – padarė daug nuodėmių – ir, artėjant jo mirčiai, jis tarė savo vaikams: „Jei mirsiu, sudeginkite mano kūną, tada sumalkite jį į dulkes ir tada išsklaidykite vėjyje. Prisiekiu Alachu, jei mano Rabanas būtų įsakęs, aš tikrai būčiau kankinamas tokiomis kančiomis, kokių niekas nesukeltų.“ Kai žmogus mirė, jo įsakymai buvo įvykdyti. Tada Alachas įsakė žemei sakydamas: „Surinkite, ką turite“. Taigi žemė įvykdė Alacho įsakymą, ir vyras atsistojo veidu į jį, tada Alachas Ta'ala paklausė jo: „Kas paskatino tave tai padaryti?“. Žmogus atsakė: „O Rabanas, nes aš Tavęs bijau“. „Alachas jam taip pat atleido.“ Kitas pasakotojas tarė: „Iš baimės Tavęs, o Rabai.“ – vietoj žodžio khasyyah vartodamas žodį khauf–.