Imam Bukhari : 3221

حَدَّثَنَا عَبْدُ الْعَزِيزِ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ حَدَّثَنَا إِبْرَاهِيمُ بْنُ سَعْدٍ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ عَنْ عُبَيْدِ اللَّهِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عُتْبَةَ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ كَانَ الرَّجُلُ يُدَايِنُ النَّاسَ فَكَانَ يَقُولُ لِفَتَاهُ إِذَا أَتَيْتَ مُعْسِرًا فَتَجَاوَزْ عَنْهُ لَعَلَّ اللَّهَ أَنْ يَتَجَاوَزَ عَنَّا قَالَ فَلَقِيَ اللَّهَ فَتَجَاوَزَ عَنْهُ

[Abdul 'Aziz bin 'Abdullah] mums [Ibrahimas bin Sa'adas] iš [Ibn Shihab] iš [Ubaidullah bin 'Abdullah bin 'Utbah] iš [Abu Hurairah radliallahu 'anhu] mums papasakojo, kad Alacho Pasiuntinys (SAW) sakė: „Buvo vyras, kuris duodavo paskolas kitiems žmonėms, ir jis tarė savo mokiniams: „Jei atėjote pas juos pasiimti pinigų, bet jie pateko į bėdą, paleiskite juos, nes tada tegul Alachas mus išlaisvina Teismo dieną“. Jis pasakė: „Tada žmogus sutiko Alachą, ir Alachas jį paleido – jam atleido“.