Malaikat jibril menyampaikan perlindungan Allah terhadap Nabi dari ucapan kaumnya

Imam Bukhari : 2992

حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ يُوسُفَ أَخْبَرَنَا ابْنُ وَهْبٍ قَالَ أَخْبَرَنِي يُونُسُ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ قَالَ حَدَّثَنِي عُرْوَةُ أَنَّ عَائِشَةَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهَا زَوْجَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حَدَّثَتْهُ أَنَّهَا قَالَتْ لِلنَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ هَلْ أَتَى عَلَيْكَ يَوْمٌ كَانَ أَشَدَّ مِنْ يَوْمِ أُحُدٍ قَالَ لَقَدْ لَقِيتُ مِنْ قَوْمِكِ مَا لَقِيتُ وَكَانَ أَشَدَّ مَا لَقِيتُ مِنْهُمْ يَوْمَ الْعَقَبَةِ إِذْ عَرَضْتُ نَفْسِي عَلَى ابْنِ عَبْدِ يَالِيلَ بْنِ عَبْدِ كُلَالٍ فَلَمْ يُجِبْنِي إِلَى مَا أَرَدْتُ فَانْطَلَقْتُ وَأَنَا مَهْمُومٌ عَلَى وَجْهِي فَلَمْ أَسْتَفِقْ إِلَّا وَأَنَا بِقَرْنِ الثَّعَالِبِ فَرَفَعْتُ رَأْسِي فَإِذَا أَنَا بِسَحَابَةٍ قَدْ أَظَلَّتْنِي فَنَظَرْتُ فَإِذَا فِيهَا جِبْرِيلُ فَنَادَانِي فَقَالَ إِنَّ اللَّهَ قَدْ سَمِعَ قَوْلَ قَوْمِكَ لَكَ وَمَا رَدُّوا عَلَيْكَ وَقَدْ بَعَثَ إِلَيْكَ مَلَكَ الْجِبَالِ لِتَأْمُرَهُ بِمَا شِئْتَ فِيهِمْ فَنَادَانِي مَلَكُ الْجِبَالِ فَسَلَّمَ عَلَيَّ ثُمَّ قَالَ يَا مُحَمَّدُ فَقَالَ ذَلِكَ فِيمَا شِئْتَ إِنْ شِئْتَ أَنْ أُطْبِقَ عَلَيْهِمْ الْأَخْشَبَيْنِ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بَلْ أَرْجُو أَنْ يُخْرِجَ اللَّهُ مِنْ أَصْلَابِهِمْ مَنْ يَعْبُدُ اللَّهَ وَحْدَهُ لَا يُشْرِكُ بِهِ شَيْئًا

Mums [Abdullah bin Yusuf] mums pasakė, kad [Ibnu Wahb] sakė, jog jis man [Yunusui] pasakė iš [Ibn Shihab], kad jis man [Urwah] sakė, jog [Aisyah radliallahu 'anhu], pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) žmona, jam pasakė, kad kartą ji paklausė pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam): „Ar Jūsų Didenybė kada nors patyrė ką nors sunkesnio nei karas? Uhud?“ Jis atsakė: „Iš tiesų, aš dažnai patiriu incidentus iš jūsų žmonių.“ Sunkiausias įvykis, kurį kada nors patyriau bendraudamas su jais, buvo al-'Aqabah incidento metu, kai pasiūliau Ibnu 'Abdi Yalil bin 'Abdu Kulal man padėti, bet jis nenorėjo išpildyti mano noro, kol galiausiai išėjau neramiai ir nenusiraminau, išskyrus atvejus, kai buvau Qarnu ats-Tsa'aalib -Qarnu al-Manazil-. Pakėliau galvą ir paaiškėjo, kad esu po debesimi, kuris mane dengė, tada pažvelgiau ta kryptimi ir paaiškėjo, kad ten yra angelas Gabrielius, kuris mane pašaukė ir tarė: „Iš tiesų, Alachas girdi, ką tavo žmonės tau sako ir ką jie tau daro. Ir Alachas atsiuntė tau kalnų angelus, kurie yra pasirengę įsakyti viską, ko tik panorėsi.“ Taigi kalnų angelas sušuko ir pasveikino mane, tada tarė: „O Muhamedai“. Taigi jis tarė: „Ko tu nori, pasakyk tai. Jei nori, aš sutriuškinsiu šiuos du kalnus ant jų.“ Taigi Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) pasakė: „Ne. Iš tikrųjų tikiuosi, kad Alachas iš jų palikuonių išaugins žmones, kurie garbins vienintelį Alachą ir neprisistatys jokių kitų Jam lygiaverčių.“