Imam Bukhari : 4212

حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ يُوسُفَ عَنْ وَرْقَاءَ عَنْ ابْنِ أَبِي نَجِيحٍ عَنْ عَطَاءٍ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَا قَالَكَانَ الْمَالُ لِلْوَلَدِ وَكَانَتْ الْوَصِيَّةُ لِلْوَالِدَيْنِ فَنَسَخَ اللَّهُ مِنْ ذَلِكَ مَا أَحَبَّ فَجَعَلَ لِلذَّكَرِ مِثْلَ حَظِّ الْأُنْثَيَيْنِ وَجَعَلَ لِلْأَبَوَيْنِ لِكُلِّ وَاحِدٍ مِنْهُمَا السُّدُسَ وَالثُّلُثَ وَجَعَلَ لِلْمَرْأَةِ الثُّمُنَ وَالرُّبُعَ وَللزَّوْجِ الشَّطْرَ وَالرُّبُعَ

Mums [Muhammadas bin Yusufas] iš [Warqos], iš [Ibn Abu Najih], iš ['Athos], iš [Ibn 'Abbas radliallahu 'anhuma] pasakė: „Anksčiau turtas buvo skirtas vaikams, o testamentai – tėvams. Tada Alachas tai panaikino pagal savo valią ir pakeitė vyro dalimi, panašia į dviejų moterų dalį, abiem tėvams gaunant po šeštąją ir trečdalį, žmonai – po aštuntąją ir ketvirtadalį, o vyrui – pusę ir ketvirtadalį“.