Imam Darimi : 2853

أَخْبَرَنَا مُحَمَّدُ بْنُ يُوسُفَ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ عَنْ الْحَسَنِ بْنِ عَمْرٍو عَنْ غَالِبِ بْنِ عَبَّادٍ عَنْ قَيْسِ بْنِ حَبْتَرٍ النَّهْشَلِيِّ قَالَ أُتِيَ عَبْدُ الْمَلِكِ بْنُ مَرْوَانَ فِي خَالَةٍ وَعَمَّةٍ فَقَامَ شَيْخٌ فَقَالَ شَهِدْتُ عُمَرَ بْنَ الْخَطَّابِ أَعْطَى الْخَالَةَ الثُّلُثَ وَالْعَمَّةَ الثُّلُثَيْنِ قَالَ فَهَمَّ أَنْ يَكْتُبَ بِهِ ثُمَّ قَالَ أَيْنَ زَيْدٌ عَنْ هَذَا

[Muhammadas bin Yusufas] mums pasakė, kad [Sufyanas] iš [Al Hasano bin Amro], iš [Ghalibo bin 'Abado], iš [Qaiso bin Habtaro An Nahsyali] – jis pasakė; Abdulo Maliko bin Marwano kartą paklausė apie jo tetas iš motinos pusės ir tetas iš tėvo pusės. Tada kažkas [šeichas] atsistojo ir pasakė: „Mačiau, kaip [Umaras bin Al Khathtabas] davė savo tetai iš motinos pusės vieną trečdalį, o tetai iš tėvo pusės – du trečdalius.“ Jis pakartojo; „Jis ketino užrašyti savo sprendimą, bet paklausė: „Ką Zaidas mano apie tai?“