Imam Darimi : 1928

أَخْبَرَنَا أَبُو الْوَلِيدِ حَدَّثَنَا شُعْبَةُ قَالَ هِشَامُ بْنُ زَيْدِ بْنِ أَنَسٍ أَخْبَرَنِي قَالَ سَمِعْتُ أَنَسَ بْنَ مَالِكٍ يَقُولُ أَنْفَجْنَا أَرْنَبًا وَنَحْنُ بِمَرِّ الظَّهْرَانِ فَسَعَى الْقَوْمُ فَلَغِبُوا فَأَخَذْتُهَا وَجِئْتُ بِهَا إِلَى أَبِي طَلْحَةَ فَذَبَحَهَا وَبَعَثَ بِوَرِكَيْهَا أَوْ فَخِذَيْهَا شَكَّ شُعْبَةُ إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَبِلَهَا

[Abu Al Walidas] mums pasakė [Syu'bah], jis pasakė, jis man pasakė [Hisyam bin Zaid bin Anas]; girdėjau [Anas bin Maliką] sakant: „Kartą Marruzh Zhahran užpuolėme triušį, tada žmonės bandė jį pagauti, tada jie pasijuto pavargę. Tada man pavyko jį pagauti ir nuvedžiau pas Abu Talhą, o jis jį paskerdė. Tada jis pasiuntė savo kirkšnį ar dvi šlaunis – Syu'bah abejoja dėl hadiso redagavimo – Rasulullah sallallaahu „alaihi wasallam“, jis juos priėmė“.