Imam Darimi : 940

أَخْبَرَنَا أَبُو الْوَلِيدِ حَدَّثَنَا أَبُو خَيْثَمَةَ حَدَّثَنَا عَلِيُّ بْنُ عَبْدِ الْأَعْلَى عَنْ أَبِي سَهْلٍ الْبَصْرِيِّ عَنْ مُسَّةَ عَنْ أُمِّ سَلَمَةَ قَالَتْ كَانَتْ النُّفَسَاءُ تَجْلِسُ عَلَى عَهْدِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَرْبَعِينَ يَوْمًا أَوْ أَرْبَعِينَ لَيْلَةً وَكَانَتْ إِحْدَانَا تَطْلِي الْوَرْسَ عَلَى وَجْهِهَا مِنْ الْكَلَفِ

[Abu Al Walid] mums pasakė, kad [Abu Khaitsamah] mums pasakė, kad [Ali bin Abdul A'la] iš [Abu Sahl Al Bashri], iš [Mussah], iš [Ummu Salamah] radliallahu 'anha jis sakė: „Anksčiau moterys, kurios patyrė pogimdyvinį laikotarpį Pranašo (sallallaahu) laikais, sėdėjo, nesimeldė keturiasdešimt dienų ar keturiasdešimt naktų, ir vienas iš mūsų paprastai tepdavo savo veidą al waras – geltonu, kvapniu augalu – kad padengtų juodas dėmes ant veido“.