Kisah Wahsyi: Masuk Islam setelah membunuh Hamzah, lalu menebus kesalahannya dengan membunuh Musailamah Al-Kaddhab

Imam Bukhari : 3764

حَدَّثَنِي أَبُو جَعْفَرٍ مُحَمَّدُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ حَدَّثَنَا حُجَيْنُ بْنُ الْمُثَنَّى حَدَّثَنَا عَبْدُ الْعَزِيزِ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ أَبِي سَلَمَةَ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ الْفَضْلِ عَنْ سُلَيْمَانَ بْنِ يَسَارٍ عَنْ جَعْفَرِ بْنِ عَمْرِو بْنِ أُمَيَّةَ الضَّمْرِيِّ قَالَخَرَجْتُ مَعَ عُبَيْدِ اللَّهِ بْنِ عَدِيِّ بْنِ الْخِيَارِ فَلَمَّا قَدِمْنَا حِمْصَ قَالَ لِي عُبَيْدُ اللَّهِ بْنُ عَدِيٍّ هَلْ لَكَ فِي وَحْشِيٍّ نَسْأَلُهُ عَنْ قَتْلِ حَمْزَةَ قُلْتُ نَعَمْ وَكَانَ وَحْشِيٌّ يَسْكُنُ حِمْصَ فَسَأَلْنَا عَنْهُ فَقِيلَ لَنَا هُوَ ذَاكَ فِي ظِلِّ قَصْرِهِ كَأَنَّهُ حَمِيتٌ قَالَ فَجِئْنَا حَتَّى وَقَفْنَا عَلَيْهِ بِيَسِيرٍ فَسَلَّمْنَا فَرَدَّ السَّلَامَ قَالَ وَعُبَيْدُ اللَّهِ مُعْتَجِرٌ بِعِمَامَتِهِ مَا يَرَى وَحْشِيٌّ إِلَّا عَيْنَيْهِ وَرِجْلَيْهِ فَقَالَ عُبَيْدُ اللَّهِ يَا وَحْشِيُّ أَتَعْرِفُنِي قَالَ فَنَظَرَ إِلَيْهِ ثُمَّ قَالَ لَا وَاللَّهِ إِلَّا أَنِّي أَعْلَمُ أَنَّ عَدِيَّ بْنَ الْخِيَارِ تَزَوَّجَ امْرَأَةً يُقَالُ لَهَا أُمُّ قِتَالٍ بِنْتُ أَبِي الْعِيصِ فَوَلَدَتْ لَهُ غُلَامًا بِمَكَّةَ فَكُنْتُ أَسْتَرْضِعُ لَهُ فَحَمَلْتُ ذَلِكَ الْغُلَامَ مَعَ أُمِّهِ فَنَاوَلْتُهَا إِيَّاهُ فَلَكَأَنِّي نَظَرْتُ إِلَى قَدَمَيْكَ قَالَ فَكَشَفَ عُبَيْدُ اللَّهِ عَنْ وَجْهِهِ ثُمَّ قَالَ أَلَا تُخْبِرُنَا بِقَتْلِ حَمْزَةَ قَالَ نَعَمْ إِنَّ حَمْزَةَ قَتَلَ طُعَيْمَةَ بْنَ عَدِيِّ بْنِ الْخِيَارِ بِبَدْرٍ فَقَالَ لِي مَوْلَايَ جُبَيْرُ بْنُ مُطْعِمٍ إِنْ قَتَلْتَ حَمْزَةَ بِعَمِّي فَأَنْتَ حُرٌّ قَالَ فَلَمَّا أَنْ خَرَجَ النَّاسُ عَامَ عَيْنَيْنِ وَعَيْنَيْنِ جَبَلٌ بِحِيَالِ أُحُدٍ بَيْنَهُ وَبَيْنَهُ وَادٍ خَرَجْتُ مَعَ النَّاسِ إِلَى الْقِتَالِ فَلَمَّا أَنْ اصْطَفُّوا لِلْقِتَالِ خَرَجَ سِبَاعٌ فَقَالَ هَلْ مِنْ مُبَارِزٍ قَالَ فَخَرَجَ إِلَيْهِ حَمْزَةُ بْنُ عَبْدِ الْمُطَّلِبِ فَقَالَ يَا سِبَاعُ يَا ابْنَ أُمِّ أَنْمَارٍ مُقَطِّعَةِ الْبُظُورِ أَتُحَادُّ اللَّهَ وَرَسُولَهُ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ ثُمَّ شَدَّ عَلَيْهِ فَكَانَ كَأَمْسِ الذَّاهِبِ قَالَ وَكَمَنْتُ لِحَمْزَةَ تَحْتَ صَخْرَةٍ فَلَمَّا دَنَا مِنِّي رَمَيْتُهُ بِحَرْبَتِي فَأَضَعُهَا فِي ثُنَّتِهِ حَتَّى خَرَجَتْ مِنْ بَيْنِ وَرِكَيْهِ قَالَ فَكَانَ ذَاكَ الْعَهْدَ بِهِ فَلَمَّا رَجَعَ النَّاسُ رَجَعْتُ مَعَهُمْ فَأَقَمْتُ بِمَكَّةَ حَتَّى فَشَا فِيهَا الْإِسْلَامُ ثُمَّ خَرَجْتُ إِلَى الطَّائِفِ فَأَرْسَلُوا إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ رَسُولًا فَقِيلَ لِي إِنَّهُ لَا يَهِيجُ الرُّسُلَ قَالَ فَخَرَجْتُ مَعَهُمْ حَتَّى قَدِمْتُ عَلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَلَمَّا رَآنِي قَالَ آنْتَ وَحْشِيٌّ قُلْتُ نَعَمْ قَالَ أَنْتَ قَتَلْتَ حَمْزَةَ قُلْتُ قَدْ كَانَ مِنْ الْأَمْرِ مَا بَلَغَكَ قَالَ فَهَلْ تَسْتَطِيعُ أَنْ تُغَيِّبَ وَجْهَكَ عَنِّي قَالَ فَخَرَجْتُ فَلَمَّا قُبِضَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَخَرَجَ مُسَيْلِمَةُ الْكَذَّابُ قُلْتُ لَأَخْرُجَنَّ إِلَى مُسَيْلِمَةَ لَعَلِّي أَقْتُلُهُ فَأُكَافِئَ بِهِ حَمْزَةَ قَالَ فَخَرَجْتُ مَعَ النَّاسِ فَكَانَ مِنْ أَمْرِهِ مَا كَانَ قَالَ فَإِذَا رَجُلٌ قَائِمٌ فِي ثَلْمَةِ جِدَارٍ كَأَنَّهُ جَمَلٌ أَوْرَقُ ثَائِرُ الرَّأْسِ قَالَ فَرَمَيْتُهُ بِحَرْبَتِي فَأَضَعُهَا بَيْنَ ثَدْيَيْهِ حَتَّى خَرَجَتْ مِنْ بَيْنِ كَتِفَيْهِ قَالَ وَوَثَبَ إِلَيْهِ رَجُلٌ مِنْ الْأَنْصَارِ فَضَرَبَهُ بِالسَّيْفِ عَلَى هَامَتِهِقَالَ قَالَ عَبْدُ اللَّهِ بْنُ الْفَضْلِ فَأَخْبَرَنِي سُلَيْمَانُ بْنُ يَسَارٍ أَنَّهُ سَمِعَ عَبْدَ اللَّهِ بْنَ عُمَرَ يَقُولُ فَقَالَتْ جَارِيَةٌ عَلَى ظَهْرِ بَيْتٍ وَا أَمِيرَ الْمُؤْمِنِينَ قَتَلَهُ الْعَبْدُ الْأَسْوَدُ

Man [Abu Ja'far Muhammad bin Abdullah] mums pasakė, kad [Hujain bin Al Mutsanna] mums pasakė [Abdul Aziz bin Abdullah bin Abu Salamah] nuo [Abdullah bin Al Fadl] nuo [Sulaiman bin Yasar] nuo [Ja'far bin 'Amru bin Umayyah Adl Dlamri] jis sakė: „Aš su 'Ubaidullah bin 'Ady bin Hiyar išėjau į Šamą. Kai pasiekėme Himšą, 'Ubaidullah bin 'Adi manęs paklausė: 'Gal eisime pas [Wahsyi] ir paklausime apie Hamzos nužudymo įvykį?' Aš atsakiau: „Gerai“. Tuo metu Wahsyi gyveno Himše, kai paklausėme apie jį, mums buvo parodyta, kad tuo metu Wahsyi buvo savo namų šešėlyje, tarsi būtų juodaodis.“ Džafaras bin Amru Ad-Dlamris pasakė: „Tada mes priėjome prie jo, kol atsidūrėme priešais jį, pasisveikinome, ir jis atsakė.“ Tuo metu Ubaidullahas užsidengė galvos apdangalą, kad Vahšijus negalėtų jo matyti, išskyrus dvi Ubaidullaho akis ir dvi kojas. Ubaidullahas paklausė: „O Vahšijau, ar mane atpažįsti?“ Vahšijus taip pat tai pastebėjo ir tarė: „Prisiekiu Alachu, ne! Aš tavęs neatpažinau, išskyrus tai, kad žinojau, jog Ady bin Khiyaras vedė moterį, vardu Umm Qital, Abu Al Ish dukterį. Iš jos Mekoje gimė vaikas, todėl buvo paprašyta, kad jį žindytų kažkas kitas, todėl paėmiau mažą vaiką su jo motina ir atidaviau jį jam, tarsi būčiau jį matęs tokį patį, kaip ir žiūrėdamas į tavo dvi kojas.“ Džafaras bin Amru Ad-Dlamris tarė, po to Ubaidullahas atskleidė savo veidą ir paklausė: „Ar papasakosi mums apie Hamzos nužudymą?“ Vahsijus atsakė: „Gerai, kai Hamzahas nužudė Tuaimą bin Adį Badro mūšyje, mano šeimininkas Zubair bin Muthimas man tarė: „Jei tau pavyks nužudyti Hamzą atkeršant už mano dėdės mirtį, būsi laisvas“. Kai žmonės tuoj pat išėjo į Ainainą – nedidelį kalną žemiau Uhudo, atskirtą nuo kalvos, – aš išėjau su jais prisijungti prie mūšio. Kai kariai stojo akis į akį kovoti, Siba išėjo sakydamas: „Kas drįsta kovoti?“ Tai išgirdęs, Hamzah bin Abdul Al Munthalib išėjo ir tarė: „O vaike, – kuris išlindo iš – moters lytinio kūno gabalų – įžeidimų ir įžeidimų kalba, nukreipta prieš ką nors – ar ketini mesti iššūkį Alachui ir Jo Pasiuntiniui (sallallaahu 'alaihi wasallam?)?“ Tada Hamzah sugebėjo jį pribaigti. Tada aš slapta nusitaikiau į Hamzą už didelio akmens, kol jam praėjus pro mane ir priėjus prie manęs labai arti, aš iš karto mečiau ietį, ir ji pataikė į jo pilvą, taip, kad tai, kas buvo ieties pataikytoje vietoje, išlindo.“ Wahsyi tęsė: „Ir tai aš pažadu“. Kai žmonės grįžo namo, aš grįžau su jais.“ Wahsyi tęsė: „Aš gyvenau Mekoje, kol ten išplito islamas, tada išvykau į Taifą, kai Taifo žmonės pasiuntė kelis pasiuntinius pas Alacho Pasiuntinį (sallallaahu 'alaihi wasallam), tada vienas iš pasiuntinių man pasakė: „Jis nepakenks pasiuntiniui“. Vahši tęsė: „Ėjau su jais, kol sutikau Alacho Pasiuntinį (tebūnie jam ramybė ir ramybė). Kai jis mane pamatė, paklausė: „Ar tu esi Vahši?“ Aš atsakiau: „Taip“. Jis tarė: „Ar tu nužudei Hamzą?“ Vahši atsakė: „Reikalas yra toks, koks tau atsitiko“. Jis paklausė: „Ar gali nusisukti nuo manęs?“ Vahši tarė: „Tada aš grįžau namo. Kai mirė Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam ramybė ir ramybė), pasirodė Musailamah Al Kadzab. Aš pasakiau: „Pabandysiu surasti Musailamah, tikiuosi, galėsiu jį nužudyti ir išpirkti savo klaidą nužudžius Hamzą“. Tada išėjau su žmonėmis, kurie kovos su Musailamah. Proga, kurios laukiau. Tada pamačiau vyrą, stovintį prie vienos iš namo sienų kaip pilką kupranugarį su susivėlusiais plaukais.“ Vahsi tęsė: „Tada mečiau ietį, kol ji pataikė jam tiesiai į krūtinės vidurį, kol pervėrė petį.“ Vahsi pasakė: „Tada jį užpuolė ansaras ir sugebėjo nukirsti jam galvą kardu.“ [Abdullah bin Al Fadl] sakė, kad jis mane [Sulaimaną bin Yasarą] informavo girdėjęs [Abdullah bin 'Umarą] sakant: „Tada moteris, buvusi jos namo palėpėje, pasakė: „Amirulą Mukmininą nužudė juodaodis vergas – tai reiškia Vahsi -pent-“.