Agama Nabi Ibrahim adalah agama yang lurus dan hanif

Imam Bukhari : 3541

قَالَ مُوسَى حَدَّثَنِي سَالِمُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ وَلَا أَعْلَمُهُ إِلَّا تَحَدَّثَ بِهِ عَنْ ابْنِ عُمَرَأَنَّ زَيْدَ بْنَ عَمْرِو بْنِ نُفَيْلٍ خَرَجَ إِلَى الشَّأْمِ يَسْأَلُ عَنْ الدِّينِ وَيَتْبَعُهُ فَلَقِيَ عَالِمًا مِنْ الْيَهُودِ فَسَأَلَهُ عَنْ دِينِهِمْ فَقَالَ إِنِّي لَعَلِّي أَنْ أَدِينَ دِينَكُمْ فَأَخْبِرْنِي فَقَالَ لَا تَكُونُ عَلَى دِينِنَا حَتَّى تَأْخُذَ بِنَصِيبِكَ مِنْ غَضَبِ اللَّهِ قَالَ زَيْدٌ مَا أَفِرُّ إِلَّا مِنْ غَضَبِ اللَّهِ وَلَا أَحْمِلُ مِنْ غَضَبِ اللَّهِ شَيْئًا أَبَدًا وَأَنَّى أَسْتَطِيعُهُ فَهَلْ تَدُلُّنِي عَلَى غَيْرِهِ قَالَ مَا أَعْلَمُهُ إِلَّا أَنْ يَكُونَ حَنِيفًا قَالَ زَيْدٌ وَمَا الْحَنِيفُ قَالَ دِينُ إِبْرَاهِيمَ لَمْ يَكُنْ يَهُودِيًّا وَلَا نَصْرَانِيًّا وَلَا يَعْبُدُ إِلَّا اللَّهَ فَخَرَجَ زَيْدٌ فَلَقِيَ عَالِمًا مِنْ النَّصَارَى فَذَكَرَ مِثْلَهُ فَقَالَ لَنْ تَكُونَ عَلَى دِينِنَا حَتَّى تَأْخُذَ بِنَصِيبِكَ مِنْ لَعْنَةِ اللَّهِ قَالَ مَا أَفِرُّ إِلَّا مِنْ لَعْنَةِ اللَّهِ وَلَا أَحْمِلُ مِنْ لَعْنَةِ اللَّهِ وَلَا مِنْ غَضَبِهِ شَيْئًا أَبَدًا وَأَنَّى أَسْتَطِيعُ فَهَلْ تَدُلُّنِي عَلَى غَيْرِهِ قَالَ مَا أَعْلَمُهُ إِلَّا أَنْ يَكُونَ حَنِيفًا قَالَ وَمَا الْحَنِيفُ قَالَ دِينُ إِبْرَاهِيمَ لَمْ يَكُنْ يَهُودِيًّا وَلَا نَصْرَانِيًّا وَلَا يَعْبُدُ إِلَّا اللَّهَ فَلَمَّا رَأَى زَيْدٌ قَوْلَهُمْ فِي إِبْرَاهِيمَ عَلَيْهِ السَّلَام خَرَجَ فَلَمَّا بَرَزَ رَفَعَ يَدَيْهِ فَقَالَ اللَّهُمَّ إِنِّي أَشْهَدُ أَنِّي عَلَى دِينِ إِبْرَاهِيمَوَقَالَ اللَّيْثُ كَتَبَ إِلَيَّ هِشَامٌ عَنْ أَبِيهِ عَنْ أَسْمَاءَ بِنْتِ أَبِي بَكْرٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَا قَالَتْ رَأَيْتُ زَيْدَ بْنَ عَمْرِو بْنِ نُفَيْلٍ قَائِمًا مُسْنِدًا ظَهْرَهُ إِلَى الْكَعْبَةِ يَقُولُ يَا مَعَاشِرَ قُرَيْشٍ وَاللَّهِ مَا مِنْكُمْ عَلَى دِينِ إِبْرَاهِيمَ غَيْرِي وَكَانَ يُحْيِي الْمَوْءُودَةَ يَقُولُ لِلرَّجُلِ إِذَا أَرَادَ أَنْ يَقْتُلَ ابْنَتَهُ لَا تَقْتُلْهَا أَنَا أَكْفِيكَهَا مَئُونَتَهَا فَيَأْخُذُهَا فَإِذَا تَرَعْرَعَتْ قَالَ لِأَبِيهَا إِنْ شِئْتَ دَفَعْتُهَا إِلَيْكَ وَإِنْ شِئْتَ كَفَيْتُكَ مَئُونَتَهَا

– Vis dar remiantis ta pačia pasakojimo eilute kaip ir ankstesniame hadise – [Mozė] pasakė, kad jis man [Salimui bin Abdulai] pasakė: „Nežinau nieko, išskyrus tai, ką jis man pasakė iš [Ibn 'Umaro] radiallahu 'anhumos, kad Zaidas bin Amru bin Nufailas nuvyko į Sirijos žemę ieškoti religijos, kurios norėtų laikytis. Tada jis sutiko žydų mokslininką – vienuolį – ir paklausė jo apie jų religiją. Zaidas pasakė: „Iš tiesų, galbūt galiu priimti jūsų religiją. Taigi, prašau, paaiškinkite man.“ Taigi vienuolis tarė: „Nesek mūsų religijos, nebent norite pasidalinti Alacho rūstybe.“ Zaidas pasakė: „Aš bėgau tik tam, kad išvengčiau Alacho rūstybės, ir niekada nepatirsiu nė menkiausios Alacho rūstybės. Tad kaip aš galėčiau ją pakęsti? Gal galite nukreipti mane į kitą religiją?“ Žydų vienuolis atsakė: „Nežinau nieko, išskyrus hanifo religiją.“ Zaidas paklausė: „Ką reiškia hanifas?“ Vienuolis atsakė: „Pranašo Ibrahimo religija „alaihis salam“, ir jis nebuvo nei žydas, nei krikščionis, jis negarbino nieko, tik Alachą.“ Taigi Zaidas nuėjo, tada sutiko krikščionių mokslininką – kunigą – ir jam tą patį pasakė, bet kunigas tarė: „Tu neseksi mūsų religija, nebent turėsi Alacho prakeiksmo dalį.“ Taigi Zaidas tarė: „Aš nepabėgau, nebent norėdamas išvengti Alacho rūstybės, ir niekada nepatirsiu nė menkiausio Alacho prakeiksmo ir Alacho rūstybės. Tad kaip aš galiu tai pakelti? Ar galite man parodyti kitą religiją?“ Krikščionių kunigas tarė: „Aš nežinau, išskyrus Hanifo religiją.“ Zaidas paklausė: „Ką reiškia Hanifas?“ Kunigas tarė: „Pranašo Ibrahimo religija „alaihis salam“, ir jis nebuvo nei žydas, nei krikščionis, jis negarbino nieko, tik Alachą.“ Zaidui apmąsčius, ką jie sakė apie Ibrahimą „ramybė jam“, Zaidas nuėjo ir, pamatęs jį, meldėsi: „O Allah, aš liudiju, kad aš išpažįstu Ibrahimo religiją“. Al Laithas tarė: „Hishamas man parašė nuo savo tėvo iš Asmos“, biti Abu Bakr radiliallahu 'anhuma tarė: „Mačiau Zaidą bin Amr bin Nufailą, stovintį nugara atsiremiant į Kaabą ir sakantį: „O Kuraišai, prisiekiu Allah, niekas iš jūsų neišpažįsta Ibrahimo religijos, išskyrus mane“. Zaidas išgelbėjo mergaitės, kuri būdavo palaidojama gyva, gyvybę ir pasakė vyrui, norėjusiam nužudyti jo dukterį: „Nežudyk jos, nes aš pasirūpinsiu jos poreikiais“. Taigi jis paėmė mergaitę, ir kai mergaitė užaugo, Zaidas tarė mergaitės tėvui: „Jei nori, aš ją tau duosiu, o jei nori, aš tave išlaisvinsiu nuo jos poreikių“.