Imam Malik : 207

و حَدَّثَنِي عَنْ مَالِك عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ أَبِي بَكْرٍ أَنَّ رَجُلًا مِنْ الْأَنْصَارِكَانَ يُصَلِّي فِي حَائِطٍ لَهُ بِالْقُفِّ وَادٍ مِنْ أَوْدِيَةِ الْمَدِينَةِ فِي زَمَانِ الثَّمَرِ وَالنَّخْلُ قَدْ ذُلِّلَتْ فَهِيَ مُطَوَّقَةٌ بِثَمَرِهَا فَنَظَرَ إِلَيْهَا فَأَعْجَبَهُ مَا رَأَى مِنْ ثَمَرِهَا ثُمَّ رَجَعَ إِلَى صَلَاتِهِ فَإِذَا هُوَ لَا يَدْرِي كَمْ صَلَّى فَقَالَ لَقَدْ أَصَابَتْنِي فِي مَالِي هَذَا فِتْنَةٌ فَجَاءَ عُثْمَانَ بْنَ عَفَّانَ وَهُوَ يَوْمَئِذٍ خَلِيفَةٌ فَذَكَرَ لَهُ ذَلِكَ وَقَالَ هُوَ صَدَقَةٌ فَاجْعَلْهُ فِي سُبُلِ الْخَيْرِ فَبَاعَهُ عُثْمَانُ بْنُ عَفَّانَ بِخَمْسِينَ أَلْفًا فَسُمِّيَ ذَلِكَ الْمَالُ الْخَمْسِينَ

Man Malik iš [Abdullah bin Abu Bakr] papasakojo, kad anasaras Al Kufe – Medinos slėnyje – meldėsi savo sode datulių metu, kurių vaisiai buvo prinokę ir tinkami derliui. Vyras žiūrėjo į datules, kol apstulbo, tada vėl sutelkė dėmesį į savo maldą, bet paaiškėjo, kad jis nežinojo, kiek rak'ah'ų atliko?“ Tada jis tarė: „Iš tiesų, mano turtus ištiko nelaimė, tai šmeižtas“. Tada vyras sutiko [Usmaną bin Affaną], kuris tuomet buvo kalifas. Jis man papasakojo apie tai, sakė: „Aš atidaviau sodą labdarai, todėl naudok jį dorumo kelyje“. Usmanas bin Affanas jį pardavė už penkiasdešimt tūkstančių, todėl turtas buvo pavadintas Al Khamsin – penkiais tūkstančiais.“