Imam Bukhari : 3427

حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مَسْلَمَةَ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْعَزِيزِ بْنُ أَبِي حَازِمٍ عَنْ أَبِيهِ أَنَّرَجُلًا جَاءَ إِلَى سَهْلِ بْنِ سَعْدٍ فَقَالَ هَذَا فُلَانٌ لِأَمِيرِ الْمَدِينَةِ يَدْعُو عَلِيًّا عِنْدَ الْمِنْبَرِ قَالَ فَيَقُولُ مَاذَا قَالَ يَقُولُ لَهُ أَبُو تُرَابٍ فَضَحِكَ قَالَ وَاللَّهِ مَا سَمَّاهُ إِلَّا النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَمَا كَانَ لَهُ اسْمٌ أَحَبَّ إِلَيْهِ مِنْهُ فَاسْتَطْعَمْتُ الْحَدِيثَ سَهْلًا وَقُلْتُ يَا أَبَا عَبَّاسٍ كَيْفَ ذَلِكَ قَالَ دَخَلَ عَلِيٌّ عَلَى فَاطِمَةَ ثُمَّ خَرَجَ فَاضْطَجَعَ فِي الْمَسْجِدِ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَيْنَ ابْنُ عَمِّكِ قَالَتْ فِي الْمَسْجِدِ فَخَرَجَ إِلَيْهِ فَوَجَدَ رِدَاءَهُ قَدْ سَقَطَ عَنْ ظَهْرِهِ وَخَلَصَ التُّرَابُ إِلَى ظَهْرِهِ فَجَعَلَ يَمْسَحُ التُّرَابَ عَنْ ظَهْرِهِ فَيَقُولُ اجْلِسْ يَا أَبَا تُرَابٍ مَرَّتَيْنِ

[Abdullah bin Maslamah] mums [Abdul Aziz bin Abu Hazim] iš [jo tėvo] papasakojo, kad kažkas atėjo pas [Sahal bin Sa'ad] ir pasakė: „Tai tas ir anas, Medinos miesto emyras, kuris prie sakyklos pašaukė „Ali“.“ Sahal paklausė: „Kaip jis jį vadina?“ Asmuo atsakė: „Jis pavadino jį Abu Turabu“. Taigi Sahal nusijuokė ir tarė: „Prisiekiu Alachu, niekas jo taip nevadino, išskyrus Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam), ir nebuvo kito vardo, kuris jam patiktų labiau.“ Taigi aš labai norėjau pasimėgauti Sahalo hadisu, todėl paklausiau: „O Abu Abbasai, kokia yra to vardo suteikimo istorija?“ Sahal atsakė: „Ali atėjo susitikti su Fatima, o tada vėl išėjo ir miegojo mečetėje. Tada pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) paklausė: „Kur yra tavo dėdės sūnus?“ Fatima atsakė: „Mečetėje“. Taigi jis (sallallaahu 'alaihi wa sallam) nuėjo aplankyti Ali ir rado Ali skarą, krentančią nuo nugaros, taip, kad ant nugaros prilipo dulkių. Taigi jis nušluostė dulkes nuo Ali nugaros ir tarė: „Abu Turab, atsisėsk“. Jis tai pasakė du kartus.“